3×3 krepšinis: specialistai apie traumas, rizikas ir prevenciją

Nors 3×3 krepšinis tampa vis populiaresnis visame pasaulyje, ši olimpinė sporto šaka pasižymi itin dideliu fiziniu krūviu ir didesne traumų rizika. Dėl staigių judesių, intensyvaus kontakto ir mažesnės aikštelės, čia dažniau fiksuojami čiurnos, kelio, peties, klubo ar odos sužalojimai. Specialistai paaiškina, kokios traumos dažniausios 3×3 aikštelėje, kodėl jos kyla ir kaip tinkama prevencija gali padėti jų išvengti. 

Naujausi duomenys rodo, kad krepšininkai vidutiniškai patiria 6–14 traumų per tūkstantį žaidimo valandų. Tarp visų komandinių sporto šakų išsiskiria 3×3 krepšinis – greitas, intensyvus ir ekstremalus žaidimas, kuriame traumų rizika yra viena didžiausių. Dėl mažos aikštelės, trumpo atakų laiko ir nuolatinio aukšto tempo žaidėjai patiria didžiulį fizinį krūvį. Dėl to dažniausiai fiksuojamos čiurnos ir kelio traumos – jos ne tik priverčia ilgam sustoti, bet ir gali sukelti ilgalaikes pasekmes: sąnarių degeneraciją, lėtinį skausmą ar ribotą mobilumą.

„Dėl tokio fizinio krūvio dažniau pasitaiko raumenų, sausgyslių ir raiščių mikrotraumos, kurias per laiką gali komplikuotis rimtesniais pažeidimais. Todėl 3×3 krepšinyje itin svarbi ne tik ūmių traumų priežiūra, bet ir sisteminga prevencija bei kryptinga traumų reabilitacija“, – pažymi plastinės, ortopedijos ir bendrosios chirurgijos srityse pirmaujančios privačios chirurgijos klinikos Baltijos šalyse „Nordclinic“ kineziterapeutas Laimonas Šiupšinskas.

Intensyvus žaidimas didina traumų riziką, medikams tenka reaguoti akimirksniu

Pasak L. Šiupšinsko, dažniausiai nukenčia keliai, plaštakos, pažeidžiamas odos vientisumas. „3×3 aikštelės danga specialiai sukurta šiek tiek nelygi – kad sumažintų slydimą. Tačiau dėl to kritimai tampa skaudesni. Paviršiaus šiurkštumas, nors ir padeda stabilumui, taip pat padidina odos nutrynimų ir nudegimų nuo dangos tikimybę, ypač kelių ir alkūnių srityje, tad žaizdas reikia tvarstyti ne tik greitai, bet ir taip, kad netrukdytų judėti, nes žaidėjai dažnai grįžta į aikštę po kelių minučių“, – aiškina kineziterapeutas.

Be to, 3×3 krepšinis dažnai žaidžiamas lauke, todėl oro sąlygos dar labiau apsunkina situaciją. „Drėgmė padidina slydimo riziką, karštis kelia dehidratacijos pavojų, o vėjas gali net pakeisti kamuolio trajektoriją. Dėl saulės sukelto perkaitimo rizikos ar lietaus sukelto aikštelės slidumo, pastaraisiais metais priimtas sprendimas aukščiausio lygio turnyrus rengti tik aikštelėse, turinčiose stogą. Tai svarbu ne tik dėl komforto – tyrimai rodo, kad tiesioginė saulės spinduliuotė reikšmingai mažina žaidėjų reakcijos laiką, koordinaciją ir didina nuovargį, o tai iš karto verčia galvoti apie prevenciją ir saugumą“, – aiškina L. Šiupšinskas.

Anot jo, tokiose sąlygose itin svarbi ne tik tinkama apranga, bet ir nuolatinis medicinos komandos pasirengimas. Aukščiausio lygio komandos turi savo medicinos personalą, kuris nenutrūkstamai rūpinasi žaidėjų sveikata ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. FIBA 3x3 turnyrai vyksta įvairiose pasaulio šalyse, nuo Mongolijos ir Kanados iki Kinijos bei Europos sostinių, todėl aklimatizacija ir laiko juostų skirtumai taip pat kelia iššūkių sportininkų sveikatai.

Traumos atveju būtina greita ir tiksli reakcija. „Varžybų metu sportininko skausmo lygis dažnai būna pakitęs dėl adrenalino, todėl jis gali nesuvokti tikrojo sužalojimo masto. Medikui tenka akimirksniu įvertinti situaciją ir priimti sprendimą – ar sportininkas gali tęsti rungtynes, ar būtina jį stabdyti. Tam reikia ne tik medicininių žinių, bet ir supratimo apie žaidimo specifiką“, – pabrėžia gydytojas.

Taip pat ne visos įprastos priemonės tinka. „Pavyzdžiui, stipriai apspausta kraujuojanti alkūnė gali trukdyti kraujotakai ir sukelti komplikacijų – ypač jei tai metimą atliekanti ranka. Todėl naudojami lankstūs, judesių nevaržantys tvarsčiai ir greitai veikiančios dezinfekcinės priemonės“, – sako L. Šiupšinskas.

Didelis krūvis per trumpą laiką – dar vienas iššūkis. Per dieną tenka sužaisti kelias rungtynes, o poilsio tarp jų – vos valanda ar dvi. „Toks intensyvus tvarkaraštis gali smarkiai išbalansuoti žaidėjo organizmo atsistatymo ciklus – ypač jei trūksta miego, skysčių ar energijos. Raumenų negalima visiškai atpalaiduoti, nes jie praranda pasirengimą greitai reaguoti. Sprendimai dėl atsistatymo turi būti priimami atsižvelgiant į žaidėjo savijautą ir turimą laiką“, – aiškina kineziterapeutas.

Anot jo, 3×3 krepšinyje beveik nėra pasikartojančių traumų scenarijų – kiekviena situacija reikalauja greito vertinimo ir individualių sprendimų. Tai ypač aktualu šio formato žaidime, kuriame nėra tipinio pozicinio pasiskirstymo – visi žaidėjai nuolat keičiasi vaidmenimis, o tai lemia nevienodą apkrovą skirtingoms kūno dalims. Nuo to priklauso ne tik sportininko galimybė tęsti žaidimą, bet ir jo saugumas.

Profesionalumas aikštelėje prasideda nuo prevencijos

Skirtumai tarp profesionalių ir mėgėjiškų sportininkų traumų dažnai priklauso ne vien nuo fizinio krūvio intensyvumo, bet ir nuo pasiruošimo bei atsistatymo kokybės. Kaip pastebi „Raudondvario 3×3“ krepšinio klubo atstovas Paulius Beliavičius, traumų riziką dažnai lemia tai, kiek nuosekliai sportininkas rūpinasi kūno parengtimi ir atsigavimu po krūvio.

„Profesionalai dirba pagal aiškią treniruočių programą, bendradarbiauja su fizinio rengimo specialistais, laikosi režimo ir planuoja atsistatymą. Tuo metu mėgėjai dažnai žaidžia epizodiškai, be išankstinio pasirengimo ar medicininės patikros, o tai didina traumų tikimybę“, – sako P. Beliavičius.

„Kai tarp rungtynių – vos kelios dienos, kiekviena valanda svarbi. Gydymo procese pasitelkiamos tokios technologijos kaip krioterapijos sistema „GameReady“, padeda efektyviau mažinti tinimą ir skausmą, o kartu ir sutrumpinti gijimo laiką. Dėmesį skiriame ne tik traumų gydymui, bet ir jų prevencijai – tai ypač svarbu jauniems sportininkams. Patarčiau visiems 3×3 krepšinio entuziastams reguliariai testuoti savo kūną, pažinti silpnąsias vietas bei disbalansus ir tam skirti daug dėmesio prieš ir po treniruočių. Sveikas ir paruoštas kūnas leis siekti aukštumų – tada viskas priklauso tik nuo įdėto darbo“, – sako P. Beliavičius.