Gal Seimas taps sveikatos politikos kūrėju, o ne griovėju?

Seimas vasarą ištuštėjęs. Praėjusiais metais panašiu metu užsukęs į įstatymų leidybos rūmus vis vien sutikau Lietuvos aludarių gildijos prezidentą Saulių Galadauską su Seimo narių patarėjais, bekuriančius planus, kaip sudaryti vis palankesnes sąlygas Lietuvos nugirdymui. Šiuokart liepos 30 d. Seime susirinko nemažai nevyriausybinių organizacijų atstovų, Seimo narių, ministerijų, savivaldybių sveikatos biurų ir kitų žinybų atstovų, kurie nori Lietuvą matyti vis sveikesnę, blaivesnę ir laimingesnę.

Reklama

Susitikimo-diskusijos „Lietuvos sveikatos politika skatinant sveiką gyvenseną. Visuomenės požiūris“ organizatoriai taikliai nusprendė pasirinkti tokį formatą sambūriui, kur vyrautų ne ilgos kalbos, bet diskusinė darbotvarkė: trumpi pasisakymai, nauji pasiūlymai, esminiai situaciją iliustruojantys skaičiai ir sprendimo būdai. Suprantama, visuomenininkams, skatinantiems sveiką gyvenseną, maloniau tuo metu būti kur nors gamtoje, sveikatintis, padėti kitiems pradėti sveikai gyventi stovyklose, o ne spręsti tuos klausimus, kurie, atrodytų, normalioje, demokratiškoje valstybėje turėjo būti jau seniai išspręsti, nutarimai priimami vadovaujantis viešuoju interesu, o ne siaurų verslo grupių diktuojamais niekšiškais pasipelnymo interesais. Tačiau jaučiama, kad būtent dabar, NVO inicijuotais ir Seimo paskelbtais Sveikatingumo metais, yra tas metas, kai sveikatos klausimas bus prioritetinis priimant politinius sprendimus.

Susitikime  dalyvavo pagrindinių nevyriausybinių organizacijų, inicijavusių memorandumą „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“ bei Sveikatingumo metų paskelbimą, vadovai: Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga ir kiti.

Paskutiniais metais gimsta vis naujų unikalių iniciatyvų, kurios buvo pristatytos susitikime: jau 4 kartą Ramūno Karbauskio organizuojamas blaivus festivalis visai šeimai „Naisių vasara“, šią vasarą startavęs „Varom“ festivalis be alkoholio. Šie festivaliai sutraukia tūkstančius dalyvių laiką leisti blaiviai ir sveikai be jokio alkoholio. Kas mėnesį organizuojamas bėgimas už blaivią ir sveiką Lietuvą. Populiarėja sveikatingumo stovyklos, sveikatos mokyklos savivaldybėse, praktiniai sveikatingumo užsiėmimai. Šie ženklai rodo, kad visuomenėje formuojasi tam tikra kritinė masė, kuri pradeda formuoti naujas madas ir elgesio standartus.

Projekte „Aš - už sveiką Lietuvą“ nuomones apie sveiką gyvenimo būdą išsako žinomi muzikantai ir pramogų pasaulio atstovai, savo istorijomis artimiausiu metu sutiko pasidalinti verslininkai, politikai. Gal gana Lietuvą vaizduoti vien kaip pesimistų, savižudžių, alkoholikų ir paliegėlių kraštą, gal mūsų šalis gali tapti vienu sveikiausių kraštų, iš kurio nesinori išvažiuoti ir kuriame tinkamos ir saugios sąlygos įvairiai kūrybai?

Konferencijos–susibūrimo metu priimta rezoliucija, kuri siūlys valdžios institucijoms priimti sprendimus: neleisti dalyvauti nepilnamečiams festivaliuose, kur yra pardavinėjamas ir vartojamas  alkoholis, uždrausti pareigūnams su uniforma viešoje vietoje rūkyti, skirti didesnį finansavimą sveikatinimui, o ne vien ligų gydymui, galiausiai - įkurti Sveikatingumo fondą, į kurį būtų pervedama dalis akcizų nuo tabako bei alkoholio produkcijos, ir kitos iniciatyvos.

Susitikime praktinėmis mintimis, kaip skatinti sveiką savivaldą, pasidalijo Kupiškio meras Jonas Jarutis, sveikatos politikos ekspertas dr. Vytautas Valevičius, Lietuvos vartotojų asociacijos prezidentė Alvita Armanavičienė, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Danguolė Avižiuvienė ir kiti.

Konferencijoje dalyviai paragino vieną iš šio susitikimo organizatorių Seimo narę Rimą Baškienę burti Seimo narių oficialią parlamentinę grupę „Už sveiką Lietuvą“. Tikriausiai visi Seimo nariai supranta, kad prioritetas priimant įstatymus turi būti sveikatos kultūros skatinimas, nes jei ne, nebus nei kam BVP kelti, nei kam dirbti, nei kam sukurtą produktą (išskyrus alkoholį ir tabaką) vartoti – pagrindiniai ištekliai bus išeikvoti ligų gydymui, teisėtvarkos institucijų išlaikymui ir kitoms su pasekmėmis besigalynėjančioms įstaigoms finansuoti.