Fosforas – kodėl mums jo reikia?

Beveik prieš 350 metų vokiečių mokslininkas Henigas Brandas (Hennig Brand) perdirbęs šlapimą išgavo švytinčią medžiagą, kurią pavadino intriguojančiu pavadinimu – „Šviesos nešėjas“. Taip skamba iš graikų kalbos išvertus terminą fosforus. Daugelis, paklausti apie fosforo mineralo savybes, atsakytų: „jis šviečia tamsoje“ ir būtų teisūs, tačiau šiandien kalbėsime ne apie tai. Fosforas, be šios unikalios savybės, dar labai naudingas mūsų organizmui. Tačiau, kad jo įsisavintume pakankamai ir užtikrintume teigiamą sveikatai poveikį, turime žinoti, kiek ir kokių produktų vartoti. Į šiuos ir kitus klausimus mums atsako „Dietoterapijos centro“ įkūrėja, gydytoja dietologė Laura Romeraitė.

Reklama

Švytintis organizmo draugas

„Fosforas ypatingai svarbus mūsų organizmui, jis palaiko šarmų rūgščių balansą, taip pat yra reikalingas kaulų bei dantų struktūrai palaikyti, nes yra sudedamoji jų dalis, todėl pagreitina ir kaulų gijimą jiems lūžus. Fosforo junginiai yra DNR ir RNR, kuriose saugoma genetinė informacija, sudedamoji dalis. Organizme jie dalyvauja genetinės informacijos bei energijos perdavimo procesuose.

Fosforas labai svarbus ir sportuojant ar užsiimant aktyvia fizine veikla, nes formuoja raumeninį audinį bei dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose. Norėčiau priminti, jog žindančioms moterims šis mineralas yra būtinas, nes atlieka svarbų vaidmenį pieno gamyboje. Taip pat fosforas dalyvauja kalcio, magnio, cinko, vitamino D ir jodo apykaitoje“,- teigia dietologė L. Romeraitė.

Galime tvirtai teigti: fosforas – gyvybiškai svarbus mineralas, tačiau kur mums jo rasti? Galbūt privalome vartoti kokius maisto papildus, vitaminus? „Šio mineralo gausu daugelyje kasdienio raciono produktų, tikrai nebūtina jo ieškoti vaistinėse. Fosforo gauname kartu su ryžiais, avižomis, miežinėmis kruopomis, moliūgų sėklomis bei saulėgrąžomis, taip pat ir pieno produktais, kiaušiniais, žuvimi, pupelėmis, žirniais, jautiena ir kt.“, - sako dietologė.

Fosforo rūgštis – saugi pagalbininkė

Nors su maistu gaunamas fosforas labai naudingas, atskirai šis mineralas mažai kur naudojamas. Didžioji dalis pagaminamo fosforo yra oksiduojama ir perdirbama toliau į grynąją fosforo rūgštį, kuri turi kur kas platesnes panaudojimo galimybes. Tai viena iš didžiausiais kiekiais gaminamų cheminių medžiagų. Fosforo rūgštis tinka trąšų gamyboje, ja apdorojami metalai, taip padidinant jų atsparumą korozijai. Ji taip pat taikoma ir maisto pramonėje – kepimo milteliams, sūriui gaminti, vaisvandenių ir gazuotų gėrimų rūgštinimui bei mėsos konservavimui.

Vartotojai neretai nuogąstauja, kad maisto pramonėje naudojama ta pati fosforo rūgštis, kaip metalų pramonėje, farmacijoje, odontologijoje bei trąšų gamyboje, o kiek mistinis fosforo mineralo švytėjimas taip pat neįkvepia saugumo jausmo. Visgi, dietologės teigimu, bijoti nereikėtų. „Fosforo rūgšties baiminamasi nepagrįstai. Daugelyje pramonės šakų iš tikrųjų naudojama fosforo rūgštis, tačiau visai skirtinga koncentracija. Maisto pramonėje naudojama labai mažos koncentracijos maistinė fosforo rūgštis, ji žymima „E338“, o jos kiekis bei koncentracija maisto produktuose labai griežtai kontroliuojama, vadovaujantis Europos parlamento ir Tarybos reglamentuose nustatytomis normomis“, - tvirtina L. Romeraitė.

Saikas – visur galiojanti taisyklė

Tenka girdėti, kad fosforo rūgštis silpnina žmogaus kaulų sistemą, turi įtakos padažnėjusiems kaulų lūžiams ir pažeidimams, netgi gali sukelti osteoporozę. „Osteoporozės rizika atsiranda tik esant labai dideliam fosforo pertekliui organizme, o tai nutinka itin retai, beje, kaip ir fosforo trūkumas, jis galimas tik tada, kai žmogus badauja, ar laikosi ekstremalių dietų. Organizmas yra gan gerai prisitaikęs reguliuoti fosforo kiekį. Visgi noriu atkreipti dėmesį, kad labai svarbu, jog fosforas būtų gaunamas tinkamu santykiu su kalciu. Su maistu bei gėrimais gaunamo kalcio ir fosforo santykis turėtų būti 1,5-1. Tačiau išlaikyti tokį santykį gan sunku, nes daugelyje produktų fosforo žymiai daugiau nei kalcio, tad vertėtų pasirūpinti, kad pastarojo organizme netrūktų“, - įspėja gydytoja dietologė.

Ji primena: „Visus, net ir pačius sveikiausius produktus reikia vartoti saikingai. Mityba turi būti subalansuota bei įvairi, kad užtikrintume daugiau nei 40-ies organizmui reikalingų medžiagų gavimą su maistu kasdien. Gerai savijautai, nuotaikai ir darbingumui užtikrinti svarbus ir fizinis aktyvumas. Atšilę orai – puiki proga ne tik paįvairinti mitybą sezoninėmis gėrybėmis, bet ir pasivažinėti dviračiais, daugiau pasivaikščioti, saikingai pasimėgauti saulės spinduliais. Tad vadovautis reikėtų ne mitais ir nuogąstavimais, o sveiku protu ir kokybiškos gyvensenos principais“.

Laura Čekuolytė,

„VRP Hill+Knowlton Strategies“