Falsifikuoti vaistai: pirkėjo „sėkmė“ ar pavojinga apgaulė?

Ar kada nors pagalvojote, kas slypi už neaiškios kilmės vaistų, pardavinėjamų internete ar net turguje? Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta – pigiau, greičiau, be recepto. Tačiau ar tikrai tai yra „pirkėjo sėkmė“, ar veikiau pavojinga apgaulė? Komentuoja Andra Lapė, „Ellex Valiunas“ Gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo pogrupio advokatė. 

Įstatymai, reglamentuojantys vaistus

Įstatymas kalba aiškiai. Pagal Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 2 straipsnį, vaistinis preparatas – tai bet kuri medžiaga ar jų derinys, turintis poveikį žmogaus organizmui ir skirtas ligoms gydyti, profilaktikai ar diagnozei nustatyti. Tai reiškia, kad vaistas nėra tik graži pakuotė ar reklaminis pažadas – jis turi būti patikrintas, įvertintas ir oficialiai įregistruotas. Farmacijos įstatymo 8 straipsnis nustato dar aiškesnę taisyklę: vaistas Lietuvoje gali būti tiekiamas rinkai tik tada, jei jis įtrauktas į Lietuvos vaistinių preparatų registrą, Europos Sąjungos vaistų registrą arba lygiagrečiai importuojamų vaistų sąrašą. Jei produkto šiuose sąrašuose nėra, vadinasi, jo pardavimas yra neteisėtas.

Kas yra falsifikuotas vaistas?

Tai sąmoningai suklastotas produktas, kurio pakuotė gali atrodyti kaip originalo, tačiau viduje slypi visai kas kita – veikliosios medžiagos gali nebūti visai, jos kiekis gali būti neteisingas arba ji pakeista kitomis, pavojingomis priemaišomis. Įsivaizduokite žmogų, sergantį rimta liga, kuris vartoja tokį „vaistą“ tikėdamasis pasveikti, tačiau iš tikrųjų negyja arba dar labiau pakenkia savo sveikatai – tai tampa ne tik sveikatos, bet ir gyvybės klausimu.

Falsifikuojami ne tik įprasti skausmą malšinantys ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, bet ir ypač paklausūs, brangūs bei jautrioms sveikatos sritims priklausantys preparatai: antibiotikai, hormoniniai vaistai, onkologiniai preparatai, erekcijos sutrikimams gydyti skirti vaistai („Viagra“, „Cialis“, „Levitra“) ar naujesnės kartos gydymo priemonės, tokios kaip GLP-1 receptorių agonistai, naudojami diabeto ir svorio kontrolei dėl kurių klastočių 2025 m. vis dažniau įspėja ir Europos vaistų agentūra (EMA). Tokie vaistai tampa sukčių taikiniu todėl, kad žmonės jų ieško labiau nei kitų – jie dažnai gyvybiškai reikalingi, dėl kai kurių jaučiama gėda kreiptis į gydytoją, o kartais vilioja pigesnė kaina ar galimybė gauti preparatą greičiau. Būtent šias spragas ir išnaudoja nelegalūs platintojai.

Atsakomybė už falsifikuotus vaistus

Už falsifikuotų vaistų gamybą, platinimą ar pardavimą gali grėsti ne tik administracinės baudos, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Administracinių nusižengimų kodeksas numato pinigines baudas bei privalomą neteisėtų vaistų konfiskavimą, o Baudžiamasis kodeksas – net laisvės atėmimą iki aštuonerių metų tais atvejais, kai dėl tokių veiksmų pakenkiama žmogaus sveikatai ar gyvybei. Teisinėje doktrinoje tokie atvejai gali būti vertinami kaip ypatingo pavojingumo veiksmai, nes jų pasekmės peržengia individualaus asmens sveikatos ribas ir paliečia visuomeninį interesą – užtikrinti patikimą, saugią ir veiksmingą sveikatos apsaugos sistemą.

Suklastoti vaistai – kainuoja žmonių gyvybes

Pasaulio sveikatos organizacija yra paskaičiavusi, kad vienas iš dešimties vaistų žemų ir vidutinių pajamų šalyse yra falsifikuotas ar nekokybiškas. Ekonominė žala pasauliui siekia dešimtis milijardų dolerių, o svarbiausia – tai kainuoja žmonių gyvybes. Tokie preparatai jau sukėlė tragedijas: kai kuriose šalyse pacientai buvo hospitalizuoti dėl apsinuodijimų, o dalis atvejų baigėsi mirtimi. Ar verta rizikuoti vien tam, kad vaistas būtų pigesnis ar greičiau pasiekiamas?

Kaip atskirti padirbtus vaistus?

Paprasčiausia taisyklė yra tokia: vaistus visada reikia pirkti tik vaistinėse ar jų oficialiose internetinėse svetainėse. Tokios svetainės turi specialų bendrą Europos Sąjungos logotipą, kuris nuveda į nacionalinį registrą. Jei tokio logotipo nėra arba paspaudus jis neveikia – tai aiškus ženklas, kad svetainė nelegali. Be to, kiekvienas gali pats patikrinti, ar vaistas registruotas, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos puslapyje įvedęs produkto pavadinimą. Jei paieška nieko nerodo – vadinasi, tai ne vaistas, o tik pavojinga imitacija.

Todėl klausimas lieka atviras kiekvienam: ar rinksimės trumpą kelią, rizikuodami sveikata ir įstatymo pažeidimais, ar pasitikėsime oficialiais kanalais, kurie realiai užtikrina apsaugą? Įstatymas čia aiškus, o sprendimas – mūsų rankose.