Išsikviečiate greitosios pagalbos ekipažą ir jis jus veža į pagal iš anksto nustatytą grafiką tą dieną budinčią ligoninę – kad ir į kitą miesto galą. Arba gali nuvežti į bet kurią, pasirinktinai – ten, kur arčiausia. Arba Jūs griežtai pareikalaujate vežti į vieną ar kitą konkrečią įstaigą. Taip, šitaip irgi galima, tačiau ar neiškyla rizika sveikatai ar net gyvybei? Kuris variantas palankiausias pacientui, greitajai pagalbai, ligoninei? Ar nepažeidžiamos žmogaus teisės? Pasidomėjome.
Atsisakė priimti
2012 m. greitosios pagalbos ekipažas blogai pasijutusį vyrą (redakcijai vardas, pavardė žinomi) jo paties prašymu nugabeno į vieną iš uostamiesčio ligoninių, motyvuojant tuo, jog dėl dviejų ankščiau patirtų plaučių arterijos trombinės mikroembolijos atvejų pacientas buvo gydytas būtent šioje įstaigoje.
Ligoninėje budėjusi gydytoja atsisakė vyrą priimti dėl vietos stokos - tai patvirtina Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė – ir,tinkamai neįvertinusi paciento būklės, numačiusi, kad tai gali būti plaučių uždegimas, žodiniu susitarimu išsiuntė į kitą, tądien budėjusią, ligoninę. Ten po paros pacientas mirė.
2002 metais įvykusiame Klaipėdos apskrities gydytojo tarnybos pasitarime buvo nuspręsta miesto gyventojams teikti būtinąsias medicinines paslaugas pagal patvirtintą grafiką trijose įstaigose: Klaipėdos universitetinėje, Respublikinėje ir Jūrininkų ligoninėse. 2006 metų pavasarį šis tarpusavio susitarimas dar buvo koreguotas, siekiant suderinti pozicijas dėl kardiologijos, angiochirurgijos ir neurochirurgijos paslaugų.
Nukentėjusiojo žmona ketina siekti, kad šis jau 12 metų galiojantis susitarimas Klaipėdos mieste būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas.
Pažeidžia viešąjį interesą?
„Šis susitarimas yra skirtas Klaipėdos miesto gyventojams. Ir nesakau, kad tiksliai, bet galbūt jis ir pažeidžia žmonių, tų potencialių pacientų teises. Ir tai nėra konkrečios moters problema ar koks konkretus atvejis. Tai yra viešasis interesas. Jį Lietuvoje gina prokuratūra ir žmogus gali kreiptis į prokuratūrą tada, kai jis mano, kad nutarimas pažeidžia viešąjį interesą. Prokuratūra turėtų vertinti, ar šioje situacijoje yra pažeidžiamas viešas interesas Klaipėdos mieste“, - paaiškino advokatas Arūnas Žlioba.
Anot A. Žliobos, ar būtų galima laimėti tokio pobūdžio bylą – atsakyti sudėtinga: „Aš manau, kad pažeidžia, tačiau tai yra mano nuomonė“.
Advokatas teigia – kol kas tai vienintelis atvejis jo praktikoje, kai kreipiamasi su tokia problema.
„Tačiau mes turime suprasti, kad šis nutarimas veikia ir šiandien – jeigu man ar jums kas nors atsitiktų, ne kaip kitaip, o pagal susitarimą būtume gydomi. Kiekvieną dieną žmonės vežami į vieną ar kitą gydymo įstaigą“, – teigia advokatas.
Teisė rinktis
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kur veikia daugiau nei viena gydymo įstaiga, ligoninių, greitosios medicinos pagalbos (GMP) bei teritorinės ligonių kasos atstovai turi teisę patys nuspręsti dėl ekstrinės pagalbos teikimo.
Uostamiestyje pagal grafiką pirmadieniais, penktadieniais bei sekmadieniais budi Universitetinė, antradieniais ir ketvirtadieniais – Respublikinė, o trečiadieniais ir šeštadieniais – Jūrininkų ligoninė.
Anot Klaipėdos GMP stoties vyriausiojo gydytojo Rimvydo Juodviršio, klausimai dėl šio įstatymo pakeitimų yra svarstominuolat, kasmet tariamasi su kiekviena ligonine, jos vadovais, nes viskas keičiasi – atsidaro nauji skyriai, užsidaro seni.
Vilniuje – kitaip nei Klaipėdoje – nuo 2009 metų kovo mėn. greitosios medicinos ekipažai pacientus gali atgabenti į bet kurią sostinės ligoninę. Remiantis Vilniaus teritorinės ligonių kasos informacija, tokiu nutarimu siekta efektyvesnio darbo, geresnių sąlygų pacientams bei mažesnių išlaidų gydymo įstaigoms.
Tiesa, ir sostinėje keletą metų GMP skubėjo į pagal sutartą tvarkaraštį ekstrinę pagalbą teikusią atitinkamą medicinos įstaigą, tačiau 2007 metų spalio mėn. nutarimą taryba panaikino. Viena pagrindinių priežasčių – dideli atstumai mieste.
Daugiau – teigiamų dalykų
„Pastebiu tik teigiamus dalykus. Visiems aišku, su kokia patologija, kur reikia vežti. Retai pasitaiko nesusipratimų. Sistema, mano vertinimu, dirba gerai, o ir ligoninėms yra laiko pasiruošti, nes yra ir planinis guldymas. Atvežus pacientą jo guldymas į ligoninę neužtrunka ilgai. Yra aiškūs operatyvumo rodikliai. Geriau tiek mums, tiek ligoninėms, bet pirmiausia – pacientui. Visoms grandims yra gerai“, – džiaugiasi R. Juodviršis.
Vilniaus GMP atstovė Natalija Jasinskienė portalui teigė: „Galiu pasakyti tik viena – mūsų darbuotojai yra patenkinti, kadangi visų pirma vežama į artimiausią ligoninę, taip yra sutaupomas laikas. Antras dalykas, kiekvieną dieną gauname sąrašą iš ligoninių su laisvomis vietomis. Pirmiausia yra užpildomos tos vietos, o tada jau vis tiek vežame pagal poreikį. Tokia mūsų vidinė tvarka, o ir darbas tapo efektyvesnis“.
Pacientas gali rinktis, tačiau ar savo labui?
Lietuvoje pacientas jo paties ar šeimos narių prašymu turi būti nuvežtas pagal pageidavimą į pasirinktą miesto ligoninę.
„Pagal įstatymą pacientas gali rinktis. Nėra dažni tokie atvejai, bet jų pasitaiko. Jei pacientas pageidauja, vežame jį ten, kur prašo. Dažniausiai pacientai prašo juos vežti ten, kur jie yra pripratę gydytis, į vieną ar kitą ligoninę“, – tvirtina R. Juodviršis.
Pasak pašnekovo, praktikoje pasitaiko ir išimčių: „Dėl atstumų – problema sprendžiama taip: viskas priklauso nuo paciento būklės. Jei ji sunki, nepaisydama jokių grafikų GMP pacientą vežą į artimiausią ligoninę, į reanimacijos, intensyviosios terapijos skyrius“.
„Būna atvejų, kai ligoninė atsisako priimti GMP atvežtą ligonį, tačiau taip pasitaiko retai. Dažniausiai taip nutinka tada, kai žmogus, kuriam reikalinga pagalba, prašo, kad jis būtų vežamas ne pagal grafiką, o pagal pageidavimą, nes ypač vakarinėmis darbo valandomis ligoninės dažnai būna užsipildžiusios planiniais pacientais“, – patirtimi dalijasi R. Juodviršis.