Druskininkuose atgis senosios gydymo tradicijos

Prieš kelias dienas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė projekto finansavimo ir administravimo sutartį su Druskininkų savivaldybės administracija. Savivaldybė, panaudodama suteikiamą 4 mln. Lt paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų atgaivins istorinį Sveikatingumo parką, kitaip dar žinomą Karolio Dineikos vardu.

„Kurorto centre išsidėstęs Sveikatingumo parkas yra neišnaudota unikali sveikatingumo ir poilsio paslaugų erdvė, tikimės darbus pradėti jau šį pavasarį, o už poros metų miesto svečiai ir gyventojai galės naudotis parku,“ – sako Vita Petkevičiūtė, Druskininkų savivaldybės Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Kalbama, jog pats parkas iš tiesų turėjo gydomųjų galių, lyg pati gamta jį būtų sutvėrusi gydymui. Žmonės pabuvę parke pasijusdavo ramesni, atsipalaiduodavo. Todėl Druskininkų savivaldybė siekia atnaujinti istorinį kurorto Sveikatingumo parką ir atgaivinti unikalias senąsias tradicijas: dozuotus pasivaikščiojimus, saulės ir vandens vonias ant Ratnyčios upelio kranto, maudymąsi kaskadinėse maudyklėse, kvėpavimą jonizuotu oru, pėdų masažus akupresūros baseine bei pritraukti į jį privačias investicijas tolesnei aktyvaus poilsio turizmo ir sveikatinimo programų plėtrai.

Buvusio gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parko veiklos užuomazgos siekia XIX a. pabaigą. Tuomet tai buvo labai populiari vieta, čia veikė net nudistų zona, o patį parką,  anot vietinių gyventojų, buvo pamėgęs ir M. K. Čiurlionis. Savitais gamtiniais ištekliais garsėjęs populiarus Sveikatingumo parkas, pritraukdavęs nuo 3 tūkst. lankytojų per dieną ir teikdavęs daugiau kaip 400 tūkst. procedūrų per sezoną, šiuo metu yra apleistas ir nenaudojamas.

Dabartinio K. Dineikos parko vietoje 1924–1935 m. pušyne buvo įkurtas nedidelis privatus gydytojos ir asmeninės Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio masažistės Eugenijos Lewickos saulės vonių parkas, kurį sudarė du atviri maudymosi baseinai suaugusiesiems, baseinas vaikams, du aerosoliariumai, keletas gimnastikos ir sporto aikštelių, pastatyti keli paviljonai ir įspūdingas vandentiekio bokštas.

Druskininkų kurorte tuo metu vyravo mada statyti medines šveicariško ir lenkiško stiliaus vilas, parko pastatai išsiskyrė modernumu, ypač vandentiekio bokštas, kuris buvo įtrauktas į kultūros vertybių registrą kaip atskiras objektas.

Deja, karo metais ir dar ilgą laiką vėliau parkas buvo nenaudojamas.

Sovietmečiu (1952 m.) Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva buvo įkurtas Gydomosios fizinės kultūros parkas, o jo vadovu tapo latvių kilmės žymus gydomosios fizinės kultūros specialistas Karolis Dineika.

Vadovaujant K. Dineikai parkas padidėjo bei buvo suskirstytas į dvi pagrindines naudojimo zonas – bendrąją ir uždarąją.

1960 m. Algimantas Mačiulis, tuometis vyriausiasis Druskininkų architektas, suprojektavo  įeigą į K. Dineikos parką, kurią per kelerius metus mozaikomis papuošė jo žmona dailininkė Marija Mačiulienė. 1964 m. ant Ratnyčios upelio pastatytos kaskadinės maudyklės, „susidėvėjusių" medinių paviljonų vietoje iškilo vienas iš pagrindinių parko pastatų – gydomosios fizinės kultūros dispanseris. Nepriklausomybės metais parko veikla vėl kaip ir pokario metu apmirė.

vlmedicina.lt