Dr. Brian Clement: rinkimės gyvą maistą, nes jis tikras (2)

Rugsėjo 19-20 dienomis Vilniuje, 21 dieną – Klaipėdoje vyko tarptautinė Ann Wigmore gyvo maisto konferencija. Joje dešimt gyvo maisto ekspertų iš JAV, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Lietuvos ir kitų šalių pristatė savo požiūrį į mitybą,  jos poveikį sveikatai ir savijautai. Dauguma lektorių – žinomi mitybos ekspertai, mokslininkai, gydytojai, žaliavalgystės judėjimo pradininkės Ann Wigmore bendražygiai ir pasekėjai.

 Šiame straipsnyje pateikiame kiek sutrumpintą Hipokrato instituto direktoriaus dr. Brian Clement konferencijoje skaitytą paskaitą „Gyvenimo jėga ir ilgaamžiškumas“.

Reklama

 Didysis Antikos gydytojas Hipokratas, vadinamas tradicinės šiuolaikinės medicinos tėvu, manė, kad vienas svarbiausių sveikatai dalykų – maistas, kurį valgome.

Šioje vietoje galime rasti atsakymus, kodėl mokslui, gydytojams ir natūralios medicinos medikams sekasi gana prastai. Į įvairius dalykus žiūrima netinkamu būdu. Žmogaus kūną suvokiame kaip mėsą ir kaulus, bet ne kaip energiją. Per paskutines kelias dienas jūs girdėjote mus sakant, kad maiste yra gyvenimo energija, kuri mus grąžina į gyvenimą ir apsaugo nuo ligų. O ši gyvenimo energija ateina tik iš gyvų būtybių. Stabtelėkime akimirkai ir pagalvokime. Kai kovą ir balandį ateina pavasaris ir jūs ruošiatės apsodinti savo sodą... jei paimtumėte sėklą, ją išvirtumėte ir pasodintumėte – ar ji kada nors suželtų? Žinoma, ne. Tai kaip galima tikėtis iš virto maisto, kad jį suvalgę augsime ar gausime naudos?

Kelionę į gyvo maisto paslaptis reikėtų pradėti nuo Žemės. Jeigu apsižvalgytume atidžiau, pastebėtume, kad visata beribė, bekraštė, bent jau pagal žmogiškąjį suvokimą. Nėra pradžios ir nėra pabaigos. Tas dydis mus gąsdina, dėl jo instinktyviai mėginame daiktus padaryti ir matyti mažus bei ribotus.

Visata yra begalinė energija, neturinti nei absoliučios pradžios, nei pabaigos. Šio ciklo pradžioje žemė gavo jai skirtą energijos kiekį, kurį dabar nuolat papildo mūsų maitintoja – saulė. Pasaulis, o ir visata yra nesibaigiančios energijos santalka, kuriai mes savo ribotu protu priklijuojame pavadinimus ir etiketes – molekulės, atomai, protonai, neutronai, ryšiai tarp jų.

Molekulės yra bet kurios struktūros sudedamosios dalys, sudarytos iš kitų, dar mažesnių.  Antrasis sluoksnis – atomai, kuriuos sudaro branduoliai, o šiuos – neutronai ir protonai. Neutronus ir protonus galima skaidyti į dar mažesnes daleles, ir taip galbūt iki begalybės.

Jeigu esate sodininkas, žinote, kad azotas verčia viską augti. O vitaminas C, kurį mes laikome papildu, susitikęs su azotu sukūrė elektrinį krūvį, davusį pradžią pirmosios gyvybės formos gimimui. Tai buvo maži dumbliai, mikrodumbliai, iš kurių išsivystė visos kitos gyvybės formos. Kai šie maži dumbliai pradėjo evoliucionuoti, jų viduje atsirado tai, ką vadiname chloroplastais. Chloroplastas buvo pirmasis saulės surinkėjas. Tiek chloroplastas, tiek geras jogas žino, kad gyvybė ateina iš saulės. Ir jei mes parodysime bent kiek sumanumo ir pojūčių, suprasime, kad kiekvienas augalo lapas yra geriausias ir mažiausiai kitam kenkiantis mūsų išlikimo būdas.

Dumbliai ir bakterijos sukūrė deguonį, o šis derinys lėmė beribį įvairiausių kitų gyvybės formų vystymąsi. Beje, ne visosbakterijos yra blogos. Tie, kurie išmano  mitybą, žino, kad gerosios bakterijos, esančios jūsų kūne,  virškinamajame trakte, yra svarbios jūsų imuninei sistemai. Tai yra nuostabu. Bet evoliucijos metu daugelis bakterijų tapo kriminaliniais nusikaltėliais, ir nebėra tokios geros. Bakterija, ankstyvoji gyvybės forma, leido gimti milijonams kitų augalų ir sutvėrimų. Yra daug šiuolaikinių biologų bendruomenės atstovų, manančių, kad bakterijos sudaro  du trečdalius žmogaus kūno. Taigi štai mes manome, kad esame žmonės ir tuo išskirtiniai, bet yra žinomų pasaulio biologų ir kitų sričių mokslininkų, manančių, kad dviem savo kūno trečdaliais esame bakterijos. Taigi kiekvieną kartą kai galvojate, koks jūs nuostabus, prisiminkite, kad galbūt esate bakterijų sankaupa.

Evoliucijos eigoje atsirado ir virusai, atradę namus žmogaus ląstelėje. Virusai yra labai gudrūs, nes jie žino, kad jiems susisukus giliai ląstelėje, imuninė sistema gali jų nepastebėti. Todėl gan dažnai žmones nužudo virusai. Nuo virusų gali apsiginti tik būdamas stiprus – tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Jei mąstome negatyviai, maitinamės netinkamai, o aplinka pilna teršalų, genda sudėtingas imuninės sistemos mechanizmas, ginantis mus nuo virusų.

Parazitai. Tai kitos gyvybės formos – amebos, grybai ir kiti, įsikuriantys kitų rūšių organizmuose ir ten gyvenantys. Kartais tai gali būti naudinga abiem šalims, bet kai organizmas nebegali kontroliuoti „svečio“ augimo, jie abu žūva. Tas be saiko augantis „svečias“ (pats didžiausias šioje žemėje) ir yra žmogus.

Kaip nutiko, kad tapome didžiausia pasaulio populiacija? Tiesa ta, kad daugelis mūsų protėvių, anksčiau maitinęsi augalais, pradėjo gyventi šaltame klimate, kaip kad lietuviai žiemos metu. Žiemą būdavo tik du pasirinkimai – žmogus ir jo šeima miršta iš bado arba užmuša žvėrį, jį suvalgo ir išgyvena.

Po industrinės revoliucijos viskas pasikeitė. Žmogus gyvūnus valgo nebe būtinybei, bet dėl malonumo ir savo įpročių. Taip pat jis kuria ir naudoja aplinką naikinančius daiktus. Tai klystkelis. Tikras kelias būtų rinktis gyvą augalinį maistą, nes jis yra tikras ir  neteršia, nežaloja kūno. Štai kodėl augalus valgantys žmonės taip ilgai išlieka jauni ir gyvena ilgiau. Augalai pirmieji surenka Saulės energiją ir yra pats geriausias maistas, suteikiantis žmogui ilgiausią gyvenimą, darantis mus sveikiausius, laimingiausius, gražiausius, seksualiausius. Prieš šią paskaitą matėte jogą, kuriam 104 metai, bet atrodo, lyg būtų daugiausiai 70–ies. Jis visą gyvenimą valgė tik gyvą maistą.

Mes, žmonės, lyg ir turėtume būti labiausiai išsivystę ir pažengę iš visų sutvėrimų. Ir mes save suvokiame šios Žemės valdytojais, ir savininkais. Kažkodėl jaučiamės esantys didžiausias gėris, koks tik atsirado Žemėje. Iš tiesų tesame blogiausias žemei nutikęs dalykas. Prieš 100 tūkst. metų, prieš mums atsirandant, vyravo ypatinga darna. Panašiausi į šiuolaikinį žmogų tapome tik gal prieš 10 tūkst. metų, o tikrasis fiasko nutiko patobulėjus žmogaus smegenims. Pradėję manyti, kad esame protingi, patekome į bėdą. Moderniojo žmogaus, siekiančio tenkinti tik savo egoistiškus norus, veiksmai niokoja mūsų aplinką ir galbūt – visatą. Prognozuojama, kad 2050-aisiais metais mūsų vandenynai bus mirę. Mūsų planetoje miršta bitės. Kažin ar išgyvensime be jų, nes bitės, pernešančios žiedadulkes, reikalingos augalams. Vien šią vasarą Grenlandija neteko pusės savo ledo. Vandenynų lygis kyla. Ir tai tik todėl, kad manome esantys protingi. Turėtume labai gerai pagalvoti, ar iš tiesų esame protingi.

Kiek iš jūsų norėtumėte atsigulti po gyvūnu ir gerti iš jo spenio? Nė vienas. Bet mes geriame pieną, nes kai kas nori jį parduoti. Ir tai yra tradicija.

Kiek iš jūsų šiandien norėtų išbėgti su peiliu ir pasigauti karvę, ją užmušti, supjaustyti ir išvirti? Nė vienas. Bet mes valgome šiuos dalykus ir kažkodėl manome, kad tai normalu, nes taip buvo daroma ir anksčiau. Žinote, kas yra normalu – jūsų širdis. Vienintelis dalykas, kuris yra normalus šiame pasaulyje, yra meilė. Jeigu kas nors neatrodo kaip meilė, jei tai nesuteikia gerų jausmų, jei kas nors neleidžia jums pasijausti visaverčiu ir jūsų nejaudina ir nežavi, nesukelia jums aistros – nedarykite to. Jei jūs gyvensite vadovaudamiesi širdies balsu, nugyvensite sveiką ir laimingą gyvenimą. Ir tapsite pavyzdžiu kitiems, koks turėtų būti šios Žemės žmogus.

Apie lektorių

 Daktaras Brian Clement keletą dešimtmečių studijavo dietologiją ir natūropatinę mediciną. Nuo 1980 metų vadovauja Hipokrato sveikatos institutui (JAV, Florida) ir rūpinasi jo plėtra. B. Clement iniciatyva sukurtos natūralios medicinos programos: gyvojo maisto dieta, kviečių grūdų terapija, proto ir kūno terapijos pagrindai. Šiuo metu provyriausybinių organizacijų kvietimu jis aktyviai dalyvauja Danijos, Šveicarijos, Graikijos ir Indijos sveikatos programų kūrime ir įgyvendinime.