Vaisingumo lenktynėse laimi jaunystė

Karjera, savirealizacija ir finansinis stabilumas šiandien tapo prioritetais, o šeimos planavimas vis dažniau atidedamas vėlesniam laikui, pastebi reprodukcinės sveikatos ekspertai. „Jūsų kūnas turi savo laiką – išgirskite jį“, – įspėja gydytoja akušerė-ginekologė ir nevaisingumo specialistė Akvilė Vilkaitienė. 

Galimybės mažėja su metais

„Vienai moteriai vaisingumas išlieka ir gerokai per keturiasdešimt, o kitai gali žymiai sumažėti jau perkopus 25 metus, – teigia gydytoja akušerė-ginekologė A. Vilkaitienė. – Visgi mažėjantis moters vaisingumas amžėjant yra natūralus biologinis procesas.“

Anot medikės, moters vaisingumo pikas paprastai trunka nuo brendimo pradžios iki maždaug 29 metų amžiaus.

„Nuo pirmųjų mėnesinių iki maždaug 20 metų pamažu atsiranda reguliarūs ciklai bei ovuliacija. Kiaušialąstės yra aukščiausios kokybės, o kiaušidžių rezervas – didelis. Vaisingumo piku laikomas laikotarpis iki 29 metų, kadangi tuo metu moteris turi gerą kiaušidžių rezervą, taigi ir geriausią natūralaus pastojimo galimybę. Tuo metu didžiausia sėkmingo nėštumo ir sveiko naujagimio gimimo tikimybė“, – teigia gydytoja akušerė-ginekologė ir nevaisingumo specialistė Akvilė Vilkaitienė.

Anot jos, peržengus trisdešimties metų slenkstį, moters galimybės pastoti natūraliai išlieka geros, tačiau tam gali prireikti daugiau laiko, nes kiaušidžių rezervas ima sekti.

Reikšmingiausi reprodukcinės sveikatos pokyčiai vyksta moteriai peržengus 35-erių metų slenkstį. „Nuo 35 iki 39 metų kiaušidžių rezervas mažėja greičiau, didėja embrionų, turinčių chromosomų skaičiaus anomalijas, tikimybė. Būtent dėl to vyresnės nei 35 metų moterys laikomos vyresnio amžiaus gimdyvėmis“, – aiškina gydytoja akušerė-ginekologė.

Nuo keturiasdešimties reprodukciniai pokyčiai tampa dar akivaizdesni: mėnesinių ciklai dažnai tampa nereguliarūs, trumpėja, ovuliacijos retėja. „Spontaninių pastojimų šansai drastiškai sumažėja: tikimybė pastoti viename cikle – mažiau nei 4–5 procentai“, – statistika dalijasi specialistė.

Kiaušidžių rezervą įvertinti ir vaisingumo būklę nustatyti gydytojai gali specialiu ultragarsiniu tyrimu mėnesinių pradžioje. Nors būtent kiaušidžių rezervas atspindi likusių kiaušialąsčių kiekį, tačiau ne visada tiksliai nusako jų kokybę. „Moteris gali turėti žemą rezervą, tačiau vis dar gali pastoti, jei kiaušialąstė kokybiška. Su amžiumi būtent kokybė tampa svarbiausia“, – pabrėžia gydytoja.

Ne tik moterų rūpestis

Specialistė atkreipia dėmesį – nors dažniausiai kalbama apie moterų reprodukcinį potencialą, vyrų vaisingumo galimybės taip pat nėra amžinos.

„Jos kinta ne taip drastiškai kaip moterų, tačiau turi aiškių pasekmių“, – tvirtina A. Vilkaitienė.

„Nuo 20 iki 42 metų spermos kokybė aukščiausia, spontaninio pastojimo šansai aukšti. Nuo 42 iki 50 metų spermos kokybė prastėja: didėja DNR fragmentacija, mažėja pats spermos kiekis, judrumas. Vyresniems nei penkiasdešimt metų vyrams mažėja testosterono lygis, libido, gali kilti erekcijos sutrikimų. Spermos gamybos procesas gali tęstis iki pat senatvės, tačiau smarkiai prastėja spermos kokybė, auga DNR pažeidimų tikimybė, didėja rizika persileisti moteriai pastojus“, – pasakoja A. Vilkaitienė.

Gyvensenos įtaka

Per pastaruosius dešimt metų mokslininkai išbandė įvairias strategijas, galinčias sulėtinti biologinį gimdos amžėjimą: kamieninių ląstelių terapiją, specialius vaistus ir net vaistažoles. Nors pirmieji rezultatai teikia vilčių, tyrimų galutinėms išvadoms dar nepakanka.

A. Vilkaitienė pabrėžia, kad reikšmingos įtakos reprodukcinei sveikatai turi ne tik biologinis žmogaus amžius, bet ir gyvenimo būdas. Stresas, mityba ir fizinis aktyvumas stipriai veikia tiek moterų, tiek vyrų vaisingumą.

„Stresas, prasta miego kokybė neigiamai veikia hormonų veiklą, aukštas kortizolio kiekis slopina tiek ovuliaciją, tiek spermos gamybos procesą, – pasakoja A. Vilkaitienė. Tai patvirtina ir moksliniai tyrimai: 2021 metais atliktas tyrimas įrodė, jog didesnis streso lygis siejamas su išaugusiu nevaisingumo dažniu.“

Perdirbtas maistas, anot gydytojos, skatina uždegiminius procesus, kiaušidžių veiklos sutrikimus. „Perdirbtas maistas, greiti angliavandeniai ir transriebalai kenkia visam organizmui, taip pat ir reprodukcinei sistemai. Jie sukelia uždegimines reakcijas organizme, trikdo hormonų pusiausvyrą ir gali sutrikdyti normalią kiaušidžių veiklą“, – įspėja medikė.

Ne ką mažiau nei perdirbtas maistas reprodukcinei sveikatai kenkia ir aplinkos veiksniai: „Pesticidai, plastikų pėdsakai, sunkieji metalai neigiamai veikia lytinius hormonus, tad vyrams prastėja spermos kokybė, didėja DNR fragmentacijų tikimybė, o moterims sutrinka ovuliacija, mažėja kiaušidžių rezervas.“

Nėštumą planuoja vėliau

A. Vilkaitienė pastebi, kad vis dažniau pirmąjį nėštumą planuoja vyresnės nei 35 metų amžiaus moterys. „Karjera, savirealizacijos galimybės, gyvenimo tempas, noras turėti finansinį stabilumą, galbūt tinkamo partnerio nebuvimas skatina nėštumo planavimą atidėti iki trisdešimtųjų metų ar dar vėliau, kuomet vaisingumas jau pradeda mažėti, ir tai jau nėra reta praktika“, – pastebi gydytoja akušerė-ginekologė.

Ji įspėja, kad vyresnio amžiaus moterys dažniau patiria persileidimus, joms kyla didesnis pavojus susilaukti kūdikių su genetiniais sutrikimais, taip pat dažniau kyla įvairios komplikacijos nėštumo metu. „Svarbu suprasti galimas rizikas ir aptarti situaciją su savo ginekologu. Ankstyvas pasiruošimas ne tik padidina pastojimo tikimybę, bet ir užtikrina tinkamą nėštumo priežiūrą vėliau.“

Kada kreiptis pagalbos į nevaisingumo specialistus? „Jei moteris jaunesnė nei 35 metų ir nepastoja po metų aktyvių bandymų, laikas kreiptis pagalbos. Turinčioms sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą ar endometriozę, laukti vertėtų tik pusmetį. Vyresnėms nei 35-erių taip pat rekomenduojamas šešių mėnesių laikotarpis, o sulaukus 40-ies metų nereikėtų delsti – geriau konsultuotis iš karto“, – pataria nevaisingumo specialistė.

Tiesa, pagalbinio apvaisinimo sėkmės rodikliai taip pat priklauso nuo moters amžiaus. „Jaunoms moterims iki 30 metų tikimybė pastoti per vieną ciklą siekia 50–70 proc., 30–35 metų amžiaus grupėje – 35–55 proc. Moterims tarp 36-40 metų šis rodiklis sumažėja iki 30 procentų, 41–42 metų amžiaus – iki 10–20 procentų, o vyresnėms nei 43 metai tikimybė krenta žemiau 5 procentų“, – komentuoja gydytoja.

„Jūsų kūnas turi savo laiką – išgirskite jį. Planuojančioms šeimą neverta atidėlioti. Patarčiau įvertinti kiaušidžių rezervą, jei reikia – pasitarti su nevaisingumo gydymo specialistu ar savo ginekologu. Ankstyvas žinojimas suteikia galimybę veikti laiku.“

Verta žinoti

Gydytoja pataria, kaip natūraliai stiprinti vaisingumą:

„Biologinis senėjimas neišvengiamas, tačiau kai kurie natūralūs metodai gali pagerinti situaciją“, – teigia A. Vilkaitienė. Ji rekomenduoja:

• normalizuoti kūno svorį – tiek per didelis, tiek per mažas svoris neigiamai veikia vaisingumą;
• mesti rūkyti – nikotinas spartina kiaušialąsčių senėjimą;
• mažinti alkoholio ir kofeino vartojimą;
• praturtinti mitybą antioksidantais;
• nepamiršti optimalaus fizinio aktyvumo – rekomenduojama aktyviai judėti bent 150 min. per savaitę tiek vyrams, tiek moterims;
• mažinti stresą – aukštas kortizolio kiekis slopina ovuliaciją ir spermos gamybos procesą;
• laikytis darbo ir poilsio režimo.