Vos kelios valandos nuo ūmaus ausies uždegimo iki žaibiškų komplikacijų

Jaunas ir jėgų kupinas būsimas kariškis Mantas greičiausiai neįtarė, kad vieną dieną užklupęs ausies uždegimas žaibiškais komplikuosis ir virs pūlingu meningitu, jį ištiks išeminis insultas, iš dalies praras klausą. „Liga progresavo žaibiškai: ryte pacientas dar buvo sąmoningas, bendravo, o vos po kelių valandų jau nebeatsakinėjo į klausimus“, – prisimena Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja otorinolaringologė, Lietuvos otorinolaringologų draugijos pirmininkė dr. Irina Arechvo. Tačiau ir pacientas, ir gydytoja džiaugiasi laiminga šios istorijos pabaiga. 

Prisiminkite, kada prasidėjo šio paciento istorija? Ar niekuo neišskiriantis ausies uždegimas kėlė įtarimų, kad liga gali baigtis žymiai sunkiau?

Paciento istorija prasidėjo 2024 metų balandį, kai jis atvyko į mūsų ligoninės Skubios pagalbos skyrių dėl, atrodytų, paprasto ūminio ausies uždegimo – jį vargino ausies skausmas, užgulimo jausmas, iš ausies tekėjo sekretas. Anksčiau ausų ligomis jis nesirgo. Jam buvo paskirtas gydymas antibiotikais, tačiau netrukus atsirado neįprasti simptomai – pradėjo tirpti viena veido pusė, nusilpo tos pačios pusės veido raumenys.

Pacientą skubiai hospitalizavome, atlikome galvos vaizdinius tyrimus, bet tuo metu jokių pavojingų pokyčių smegenyse nesimatė. Pradėjome gydymą antibiotikais, leidžiamais į veną. Mano kolegė, gydytoja otorinolaringologė Ernesta Morozaitė, atliko įprastinę tokiais atvejais procedūrą – būgnelio paracentezę – padarė pjūvį ausies būgnelyje, kad pūliai galėtų laisviau nutekėti ir sumažėtų spaudimas į veidinį nervą.

Nepaisant tinkamai parinkto gydymo ir trumpo pagerėjimo, netrukus situacija tapo kritine. Kas tai lėmė?

Iš pradžių gydymas buvo veiksmingas – ausies skausmas sumažėjo, paciento būklė ėmė gerėti. Tačiau netrukus viskas pasikeitė. Staiga ėmė stipriai skaudėti galvą – skausmas buvo pulsuojantis, lydimas pykinimo, sustingo sprandas. Šie simptomai kėlė rimtą įtarimą, kad infekcija ėmė plisti į smegenų dangalus bei centrinę nervų sistemą.

Kolegos gydytojai neurologai skubiai atliko tyrimą, kuris parodė pūlingą meningitą. Liga progresavo žaibiškai: ryte pacientas dar buvo sąmoningas, bendravo, o vos po kelių valandų jau nebeatsakinėjo į klausimus. Skubiai atlikome pakartotinę kompiuterinę tomografiją ir magnetinio rezonanso tomografiją, kurios atskleidė retą ir labai pavojingą komplikaciją: infekcija išplito ir sukėlė hidrocefaliją – būklę, kai smegenyse ima kauptis skystis, spaudžiantis gyvybiškai svarbias struktūras.

Situacijai grėsmingai progresuojant, RVUL neurochirurgas dr. Gunaras Terbetas skubiai į smegenų skilvelį įvedė kateterį, kad būtų sumažintas smegenų skysčio spaudimas. Vėliau aš chirurginiu būdu pašalinau infekcijos židinį iš užausio kaulo ir į būgnelį įstačiau ventiliacinį vamzdelį.

Atlikote net kelias ausies operacijas – papasakokite plačiau apie jas, ar jos sudėtingos?

Operuojant ausį dėl komplikuotų otitų dažnai susiduriame su stipriai pakitusia vidurinės ausies anatomija. Tokios operacijos reikalauja didelės patirties ir ypatingo atidumo, nes dėl paburkusių gleivinės raukšlių, pūlingo sekreto ir granuliacijų pagrindiniai anatominiai orientyrai tampa sunkiau atpažįstami. Kadangi paciento būklė buvo kritinė, operaciją reikėjo atlikti greitai ir maksimaliai tiksliai – taip, kad sumažintume papildomos operacinės traumos riziką. Man pavyko išsaugoti ne tik svarbiausias struktūras, bet ir visą klausos kauliukų grandinę.

Po operacijos liko tik nedidelė skylutė būgnelyje, todėl iš anksto suplanavome ir operaciją klausai atkurti. Šį planą įgyvendinome praėjus lygiai metams nuo ligos pradžios. Pasirinkau minimaliai invazyvią endoskopinę metodiką – per natūralią ausies landą, be pjūvių už ausies. Naudodama paties paciento audinius suformavau naują būgnelį, kuris sėkmingai prigijo ir klausa pagerėjo.

Paciento istorija tuo nesibaigė, nes ištiko insultas. Ar jį taip pat lėmė ausies uždegimas?

Smegenėlių išeminis insultas taip pat buvo bakterinės infekcijos pasekmė. Žaibiškai į smegenis išplitusi infekcija pažeidė ir kraujagysles – tai ir sukėlė smegenėlių infarktą. Laiku chirurgiškai pašalinus infekcijos židinį ir taikant intensyvų gydymą stipriais antibiotikais, pavyko sustabdyti smegenų infekcijos plitimą. Labai svarbų vaidmenį šiame etape suvaidino reanimacijoje dirbančios kolegės – jų dėka pacientas išliko stabilus ir galėjo toliau sveikti. Dar kurį laiką praleidęs Neurochirurgijos skyriuje, Mantas pradėjo ankstyvą reabilitaciją. Tai buvo labai svarbus žingsnis norint sėkmingai pasveikti ir atgauti jėgas.

Kiek laiko truko visas gydymas ir reabilitacija?

Aktyvus gydymas ligoninėje truko beveik mėnesį, o reabilitacija – žymiai ilgiau. Sveikimas po tokios sunkios ligos reikalauja ne tik medicinos personalo, bet ir didžiulių paties paciento pastangų. Džiaugiamės, kad šiuo atveju viskas baigėsi sėkmingai – pacientas žingsnis po žingsnio atgauna fizines jėgas ir grįžta į įprastą gyvenimo ritmą.

Ar tokie atvejai dažni Jūsų praktikoje, ar tai – išskirtinė istorija?

Praėjusio amžiaus pradžioje, dar iki antibiotikų eros, pūlingos ūminio vidurinio otito komplikacijos – mastoiditai, meningitai – buvo gana dažnos. Tačiau po penicilino atradimo komplikacijų skaičius ženkliai sumažėjo. Šiandien atvejai, kaip šis, pasitaiko vos kelis kartus per metus, net jei gydymas antibiotikais pradėtas laiku ir tinkamais vaistais, nes komplikacijų atsiradimą gali lemti ir individualūs anatomijos bei fiziologijos ypatumai.

Šie atvejai būna labai sudėtingi ir reikalauja greitos, tikslios diagnostikos bei chirurginio gydymo. Kiekvienas toks pacientas – iššūkis net patyrusiam chirurgui, nes skubios operacijos metu dažnai tenka susidurti su kelių komplikacijų kombinacija: gali prireikti atlikti veidinio nervo dekompresiją, užlopyti pažeistą labirintą ar atkurti smegenų kietojo dangalo vientisumą.

Be to, dėl atvejų retumo nėra vieningo gydymo algoritmo – gydymas parenkamas individualiai. Todėl šie išskirtiniai atvejai yra nuodugniai aptariami net ir tarptautiniuose medicinos kongresuose, o diskusijose dalyvauja įvairių specialybių kolegos – gydytojai otorinolaringologai, neurologai, neurochirurgai, radiologai, klinikiniai farmakologai. Iš patirties galiu patvirtinti, kad labai didelė dalis sėkmingo gydymo priklauso nuo visos gydytojų komandos įsitraukimo, atidumo ir laiku atliktų veiksmų.

Paminėjote komandinio darbo svarbą – kuo jis svarbus?

Šiuolaikinėje medicinoje, ypač skubiosios medicinos srityje, sprendimai dažnai turi būti priimami čia ir dabar. Tai tas momentas, kai akimirksniu susijungia visa tavo sukaupta patirtis, visi mokslai, praktika, išgyventos situacijos. Reikia ne tik žinių, bet ir drąsos, atsakomybės, pasitikėjimo savo sprendimais. Tokiose situacijose jaučiu didžiulį džiaugsmą ir profesinį pasitenkinimą, kai šalia matau tokios pat aukštos kompetencijos ir atsidavimo kitų sričių kolegas. Tikras komandinis darbas – kai kiekvienas specialistas įneša savo esminį indėlį, kad išgelbėtų pacientą ir prisidėtų prie jo atsigavimo.

Ką Jums, kaip gydytojai, reiškia matyti šį pacientą dabar, praėjus daugiau nei metams ir jau atsistojusį ant kojų?

Man tai – didžiulis, nuoširdus džiaugsmas. Jaučiu didelį norą, kad visi ligos padariniai visiškai išnyktų – kad jis galėtų gyventi taip, tarsi nieko nė nebūtų nutikę. Geriausias rezultatas mano, kaip gydytojos, praktikoje – kai žmogus, kurį operavau, visiškai pamiršta apie mane. Tai reiškia, kad viskas pavyko ir daugiau nebeprireikia nei operacijų, nei gydymo – tik gyvenimo.

Ką patartumėte žmonėms, kurie linkę gydytis patys arba delsti su „nekaltu“ ausies skausmu?

Ūmių ausų uždegimų diagnostika ir gydymas įeina į šeimos gydytojų kompetenciją, todėl pirmiausia patarčiau kreiptis į savo šeimos gydytoją – dažniausiai pirminėje grandyje didžioji dalis ūmių otitų gali būti efektyviai diagnozuota ir gydoma. Bet jei nepaisant paskirto gydymo, skausmas nepraeina arba stiprėja, jei atsiranda galvos skausmas, karščiavimas ar neįprasti simptomai, pavyzdžiui, galvos svaigimas ar vienos veido pusės raumenų silpnumas, tuomet būtina nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į gydytojus otorinolaringologus.