Šeštadienis, 2024.05.25
Reklama

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas padvigubina priešlaikės mirties tikimybę

vlmedicina.lt | 2015-03-10 14:00:07

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas būdingas ne tik vietoje nenustygstantiems, dėmesio nesutelkiantiems ir agresija spinduliuojantiems vaikams, bet ir suaugusiesiems. Kai kada ši būklė pažabojama kartu su psichoterapeutu, medikamentais ar tiesiog žmogus iš to „išauga“, tačiau kai kada ji taip ir lieka visam gyvenimui ir verčia aplinkinius stebėtis, iš kur čia toks keistas, agresyvus, nesocialus žmogus.

Vyras prie kompiuterio
© Fotolia.com

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas ne be reikalo siejamas su nusikalstamumu, nelaimingais įvykiais, priklausomybėmis ir visais kitais neigiamais dalykais, kurie ne tik kenkia aplinkiniams ar trikdo juos, bet ir pačiam sutrikimą turinčiam asmeniui gali baigtis ne kuo kitu, betpriešlaike mirtimi. Ir kalbame ne apie keliais procentais didesnį mirtingumą, o apie verčiančius susimąstyti skaičius, kurie buvo nustatyti viename Danijos universitete.

Čia po vieno tyrimo prieita prie išvados, kad žmones, kurie turi dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą, priešlaikė mirtis ištinka net du kartus dažniau nei žmones, neturinčius šio sindromo. Ypač dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas pavojingas moterims. Galbūt todėl, kad moterys greičiau įsitraukia į alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų ir kitų žalingų įpročių bei priklausomybių liūną, esti lengviau psichologiškai ir socialiai pažeidžiamos.

Nors vienas tyrimas negali garantuoti tikslaus atsakymo, kokiu priešlaikiu mirtingumu pasižymi sindromą turinčių pacientų grupė, šis tyrimas buvo be galo platus, mat jame dalyvavo 1,92 mln. žmonių, iš kurių net 32061 turėjo minėtą sindromą. Be to, pirmas tokio masto tyrimas atvers vartus tolesniam mokslininkų domėjimuisi šia sveikatai, sau ir aplinkiniams pavojinga būkle.

Mokslininkams nerimą kelia ir tai, kad vis daugėja šį sindromą turinčių žmonių - tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Tai tampa tikru iššūkiu sergančiajam ir aplinkiniams. Sunkumas atlikti kasdienes užduotis, darbus, mokytis, įžūlus ir neprognozuojamas elgesys, agresija, rizikavimas bet kur ir bet kada. Vietos mintims prieš ką nors darant nebelieka, kaip ir nelieka vietos dėmesiui sutelkti, realistiniams planams kurti, adekvačiai reaguoti ir priimti sprendimus.

Iki šiol neišsiaiškinta, kodėl dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromo atvejų daugėja. Manoma, kad didžioji dalis sergančiųjų paveldi tai per tam tikrus genus, tačiau likusioji dalis atvejų, tikima, atsirado dėl didelės aplinkos taršos, vartojamų buitinių chemikalų, trąšų, kosmetikos ir viso kito cheminio blogio, esančio mūsų kasdienėje aplinkoje. Šie faktoriai gali sukelti genų mutacijas ir išsivystyti į itin nenuspėjamą aptartą būklę.

Šaltinis:

Dalsgaard S, Otergaard SD, Leckman JF, et al. Mortality in children, adolescents, and adults with attention deficit hyperactivity disorder: a nation wide cohort study. The Lancet. 2015.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų