Deginame žolę ir atliekas – kenkiame ne tik aplinkai, bet ir savo sveikatai

Už lango – ilgai lauktas saulėtas pavasaris. Deja, be rūpesčių džiaugtis buvimu lauke dažnai neleidžia padidėjusi oro tarša. Pavasarį vėjas, važiuojantys automobiliai pakelia nuo nenuvalytų gatvių ir jų aplinkos, statybviečių per žiemą susikaupusius nešvarumus, todėl padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Aplinkos oro kokybei labai svarbu, kad komunalinės tarnybos pavasarį nutirpus sniegui nedelsdamos išvežtų iš gatvių per žiemą susikaupusį purvą ir nuplautų gatves bei šaligatvius. 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai sako, kad kartais ir patys gyventojai prisideda prie oro taršos degindami sausą žolę, medžių lapus ar kitas augalinės kilmės atliekas, o kartu – ir per žiemą susikaupusias buitines atliekas.

 Pernykštės žolės deginimas: nauda neatsveria žalos

 Nors apie žolės deginimo žalą aplinkai, žmonių sveikatai, saugumui ir turtui nuolat rašoma laikraščiuose, skelbiama per radiją, internetą, televiziją, vis tiek kiekvieną pavasarį žmonės degina pernykštę žolę, o kai kurie net mano, kad tai yra naudinga. Galbūt tai ir lengviausias būdas atsikratyti visos pernykštės augalijos, bet jis yra žalingas dirvožemiui, sumažina jo derlingumą (žolės derlius sumažėja nuo 50 iki 70 proc.), sunaikina daugybę įvairių rūšių smulkiųjų gyvūnų, tokių kaip pelės ir pelėnai, paukščių lizdus ir kiaušinius bei nespėjusias sudygti sėklas. Nuo nevaldomos ugnies kartais užsidega ūkiniai, gyvenamieji pastatai, žolės deginimas yra viena iš pagrindinių miškų ir durpynų gaisrų priežasčių.

Degant biomasei teršiamas aplinkos oras – susidaro ne tik kietosios dalelės, bet ir labai dideli kiekiai nuodingo anglies monoksido, kuris per plaučius patenka į kraujotaką, sumažina deguonies patekimą į organus ir audinius. Lengvai apsinuodijus anglies monoksidu, svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina.

Kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus. Priklausomai nuo koncentracijos, gali sudirginti kvėpavimo takus (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl ko gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) bei lėtinių širdies ar kraujagyslių ligų eiga. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų, ypač apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos), priežastimi. Gali sukelti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimą, susilpninti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkciją, sutrikdyti širdies veiklą (sukelti širdies priepuolį). Kietosios dalelės absorbuoja aplinkos cheminius bei biologinius teršalus ir perneša juos giliau į kvėpavimo takus, iš kur jie gali patekti į kraują ir audinius, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.

 Nedeginkime atliekų

 Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad deginti sausą žolę, nendrynus, ražienas, taip pat atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose, draudžia Aplinkos oro apsaugos įstatymas. Už šio reikalavimo nesilaikymą Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.

Pavasaris – švaros laikotarpis, kai tvarkome namus ir teritorijas prie jų, sodus, sodybas, o per žiemą susikaupusių šiukšlių, nereikalingų daiktų, net padangų kai kurie žmonės atsikrato degindami juos tiesiog laužuose. Gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, padangas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Joms degant gali išsiskirti ir labai nuodingų cheminių medžiagų (įskaitant ir sunkiuosius metalus, dioksinus), galinčių turėti įtakos ne tik šalia, bet ir tolėliau gyvenančių žmonių sveikatai.

 Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyrius