Šeštadienis, 2025.01.25
Reklama

Degina, bet ne ugnis: didžioji dilgėlė(1)

Žilvinas Užkuraitis | 2011-04-22 23:17:41

Ankstyvą pavasarį prasikalanti didžioji dilgėlė (Urtica dioica) turi itin daug sveikatinančių savybių. Ugnies jėga, slypinti dilgėlėse, buvo žinoma jau senovėje. Gydytojai ir filosofai Hipokratas, Dioskoridas dar prieš 2500 metų pavadino dilgėlę vaistažole, turinčia universalių gydomųjų savybių, ir rekomenduodavo gydyti žaizdas šviežiomis dilgėlės sultimis. Plinijus Vyresnysis savo veikaluose rašė, kad jaunas dilgėles, vos pasirodžiusias pavasarį, visi valgė dideliais kiekiais, nes tikėjo, kad tai apsaugos nuo ligų visus metus.

Dilgėlė
Žilvino Užkuraičio nuotr.

„Degina, bet ne ugnis, ne linas, bet aprengia“, - sakoma apie dilgėlę. Ir ne veltui: senovėje iš dilgėlių pluošto buvo gaminami verpalai, iš kurių audžiamos laivų burės, viršutiniai drabužiai, vejamos labai stiprios virvės, neriami žvejų tinklai.

Dilgėlė sanskrito kalba – Aristamanjari (Arista - fermentuotas nuoviras, manjari - žiedai). Ajurvedoje dažnai naudojamas medicinis vynas -  natūraliai fermentuotos su  palmių cukrumi ar medumi augalų sultys. Tai išsaugo sveikatinančias savybes ilgą laikotarpį. Šis vynas turi momentinį poveikį visam organizmui, esant alergijai, mažakraujystei, nervų sistemos veiklos sutrikimams, artrito simptomams.

Dilgėlių sultis būtina suvartoti nedelsiant arba per kelias valandas.

Dilgėlė Ajurvedoje naudojama kaphos tipo žmonių organizmui subalansuoti. Kapha – šaltis, drėgmė. Kapha konstitucijos kūne dažnai kaupiasi gleivės,  audiniai išburksta, formuojasi cistos. Gydoma žolėmis, kurios šildo, sausina ir stimuliuoja. Kapha tipo žmones  gydo aštrus, kartus ir aitrus skonis (kiekvienas skonis parodo, iš kokių elementų – stichijų – augalas sudarytas).  Dilgėlių, mėtų, kiaulpienių, ramunėlių, kraujažolės, imbiero arbatos tobulai tinka kapha tipo žmonėms.

Vitaminų ir mineralų šaltinis

Dilgėlę pagrįstai galima vadinti natūraliu polivitaminu. Jos lapuose yra vitaminų C, E, K1, reikalingo kraujo krešėjimui, vitamino B2 ir karotino, kuris mūsų organizme virsta vitaminu A. Nemažai flavonoidų (vit. P), skruzdžių rūgšties, raugų, chlorofilo, baltymų, sacharidų. Be to, nemažai mineralinių medžiagų - geležies, kalcio, magnio, kalio, natrio. Šviežios dilgėlės turi apie 15 proc. angliavandenių, 5,5 proc. baltymų.

Nustatyta, kad, vitamino C dilgėlėje yra dukart daugiau negu juoduosiuose serbentuose ir citrinoje. Karotino kiekiu dilgėlė pralenkia morkas, rūgštynes, šaltalankius. Įdėję į salotas saują 20-25 dilgėlės lapelių, jūs aprūpinsite savo organizmą karotinu visai parai, tai ypač svarbu augančiam organizmui.

Dilgėlė – augalas, kuriame labai daug kalcio, be to, jis jame yra karbonato pavidalu, taigi nepavojingas inkstams vartojant didelėmis dozėmis.

Maistingumu dilgėlės dukart lenkia morkas ir net triskart - špinatus, kaloringumu prilygsta bulvėms, o baltymų šioje žolėje apskritai yra tiek pat, kiek žirniuose, pupose, pupelėse. Ją galima naudoti vietoj špinatų. Iš dilgėlių verdamos sriubos, šaltibarščiai, gaminamos salotos, blynai, apkepai, įdarai  ir kt.   Maistui renkami jaunų (iki žydėjimo) dilgėlių stiebai. Vėliau – tik lapai.

Švedijos turguose nuo kovo mėnesio prekiaujama iš pietų atvežtomis dilgėlėmis,  vokiečiai, iki paskutinės piktžolės išravėję savo sodus, specialiai pasisodina lysvelę dilgėlių.

Dorsete (Jungtinė Karalystė) kasmet vyksta pasaulinis dilgėlių valgymo čempionatas – varžomasi, kas daugiau suvalgys žalių dilgėlių. Dalyviams duodami apie 60 cm ilgio dilgėlių stiebai, nuo kurių jie skabo lapus ir valgo. Taisyklės draudžia atsinešti savo dilgėles arba naudoti burnos jautrumą mažinančias priemones. Valgytojų rezultatai matuojami pėdomis - visų laikų čempionas suvalgė 76 pėdas dilgėlių.

Magiškos galios

Dilgėlė naudojama magiškuose ritualuose, tikint, kad išgena piktąsias dvasias (prasikaltusį vaiką nuplakdavo dilgėlėmis ne dėl to, kad nubaustų, o kad išvaikytų jį apnikusias dvasias, kurios ragina vaiką netinkamai elgtis). Užkerėtas patalpas šluodavo dilgėlių vantomis. Įsidėdavo dilgėlę į kišenę, kad apsaugotų nuo žaibo. Apsibarstydavo žiedeliais, kad išvengtų pavydo ir apkalbų.

Daugiausia magiškos jėgos turi suaugusios, bet nepasenusios dilgėlės, surinktos jaunaties antrą dieną. Dilgėlių negalima rauti su šaknimis, nes taip jos praranda ryšį su žeme, o kartu su tuo ir dalį savo galių. Dilgėlės jaučia bailius ir agresorius ir jų nemėgsta – kai bailus žmogus nori prisirinkti dilgėlių, jų stiebais ima tekėti itin deginantis skystis ir dalis vaistinių savybių dingsta.

Sveikatinančios savybės

Šis augalas atveria poras, valo kraują, stabdo vidinį kraujavimą, varo šlapimą ir akmenis. Mūsų protėviai pavasarį šutindavo dilgėles tam, kad išvalytų kraują.  Perlinių kruopų ir dilgėlių sriuba tinka tiems, kas turi silpnus plaučius, linkusiems i tuberkuliozę.

Vitaminas K yra svarbus kraujo krešėjimui dėl jame esančio laisvo chlorofilo, kuris stipriai stimuliuoja ir tonizuoja, o svarbiausia, - aktyvina žarnyną, gimdą, širdies ir kraujagyslių sistemą bei kvėpavimo centrą.  Jis mažina uždegimą. Todėl dilgėlės sultys naudojamos ne tik išoriniam žaizdų plovimui, bet ir sudėtingo vidinio kraujavimo stabdymui iš plaučių, gimdos, žarnyno, inkstų.

Esant radikulitui ir raumenų skausmams:  sumaišome lygiomis dalimis susmulkintus dilgėlių lapus su tarkuotais krienais, ghi ar sviestu. Naudojame kaip tepalą.

Vyriškai jėgai – dilgėlių sėklos verdamos kaip arbata ir geriamos 30 minučių prieš valgį arba 1 valandą po valgio.

Širdies darbui pagerinti: 5 valgomuosius šaukštus dilgėlių užpilti puse litro vandens, pavirti ant silpnos ugnies, gerti po pusę stiklinės keturis kartus per dieną pasaldinus pagal skonį.

Vystančiai ir sausai odai naudojamos dilgėlių lapų sultys arba košelė, sumaišyta su medumi lygiomis proporcijomis.

Dilgėlėmis gydoma mažakraujystė, nes dilgėlės skatina hemoglobino ir eritrocitų kiekio didėjimą kraujuje.

Dilgėlių milteliai, sumaišyti lygiomis dalimis su terpentinu, kamparo aliejumi bei ghi, vartojami įtrynimams nuo reumato.

15 g smulkintų dilgėlių lapų užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti 15 min. ir nukošti. Gerti po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną prieš valgį. Šį užpilą galima laikyti 2 paras vėsioje vietoje. Tinka nuo mažakraujystės, tulžies ligų, akmenligės.

Nepatartina dilgėlių vartoti esant padidėjusiam kraujo krešėjimui.

Receptai virtuvei, ir ne tik

Šakas – troškinti dilgėlių, krienų, ridikėlių, burokėlių ar kitokie  lapai su ghi ir prieskoniais (garam masala,  kuminas, imbieras, juodosios garstyčios) - košėms, daržovėms, varškei.

Dilgėlių sviestas  ghi - paruoštus, susmulkintus dilgėlių lapus (arba miltelius) sumaišykite su sviestu ar ghi. Tepkite ant duonos, apibarstykite žalumynais ir uždėkite ridikėlių, pomidorų skiltelių.

Norint žiemą turėti vitaminų, galima užsisūdyti dilgėlių: kilogramas dilgėlių, penkiasdešimt gramų (du valgomieji šaukštai) druskos.

Galima jų užsirauginti: penki kilogramai dilgėlių, šimtas gramų (keturi valgomieji šaukštai) druskos. Lapus nuplauti, išdėlioti inde kartu su morkomis, bruknėmis ar spanguolėmis ir druska. Iš viršaus būtina prispausti, kad nesupelytų.

Gegužės – birželio mėnesiais iš dilgėlių galima pasigaminti vantą pirčiai. Ji turi būti nedidelė. Prieš naudojant reikia palaikyti iš pradžių karštame, paskui šaltame vandenyje apie dvi minutes. Tokia vanta naudinga kraujotakai ir reumatui gydyti.

Pirmasis dilgėlių derlius maistui skinamas ankstyvą pavasarį (ūgliai su lapais 5-15 cm aukščio), kai organizmui trūksta vitaminų. Kaip tik šiuo metu jau paūgėjusios dilgėlės yra neprilygstamas vitaminų, mineralų ir maistinių medžiagų šaltinis. Jauni dilgėlių lapai nedilgina.

Nuskintas  dilgėles reikia gerai nuplauti ir nuplikyti verdančiu vandeniu apie 1 minutę. Taip paruoštos dilgėlės tinka sriuboms, troškiniams, salotoms, košėms.

Jei norite jų turėti ilgesniam laikui, gerai nuplovę sušaldykite šaldiklyje. Galima ir susidžiovinti.

Priemonė  plaukams

Saują šviežių dilgėlių lapų užplikyti 0,5 litro verdančio vandens. Uždengus palaikyti 3 val., nukošti ir sumaišyti su 1/4 litro vaisių acto. Mišinį supilti į butelį ir po kiekvieno plovimo juo gerai išskalauti plaukus. Galvos odą keletą minučių pamasažuoti. Perplauti nereikia.

Tai yra puikus vaistas nuo plaukų slinkimo. Plaukai tampa stipresni, gražiai žvilga.

Norint stimuliuoti plaukų augimą, rekomenduojama kasdien šukuoti plaukus su dilgėlių sultimis.

Dilgėlės stiprina plaukus ir jų šaknis – jų nuoviru galima perskalauti plaukus arba įtrinti galvos odą.

Kaukė raukšlėms mažinti

50 g sumaltų žalių dilgėlės lapų sumaišyti su 1 valgomuoju šaukštu medaus. Dėti ant veido ir kaklo, pridengti servetėle, palikti 25-30 min. Po to nuvalyti kaukę ir nusiprausti šiltų virintu vandeniu, o veidą patepti ghi. Rekomenduojama dėti ant veido pavasarį ir rudenį po 10-12 kaukių.

Nepatartina vartoti esant strazdanoms ar pigmentinėms dėmėms ant odos, nes didina odos jautrumą saulės spinduliams.

Parengė Žilvinas Užkuraitis

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Viduriavimo ir vidurių užkietėjimo atmintinė: kaip elgtis sutrikus tuštinimuisi?
Kiek kartų per dieną keliaujame į tualetą ir kiek laiko jame praleidžiame; kokia yra išmatų konsistencija bei spalva; ka...
Dr. V. Sidorovas: „Odos vėžį įveikti įmanoma ir sulaukus garbaus amžiaus"
Odos vėžį gydantys specialistai pastebi, kad daugelis žmonių bijo išgirsti vėžio diagnozę, ir tai dažnai tampa pagrindin...
Tėvai ir vaikai. Tarp kontrolės ir liberalumo
„Man tėvai neleidžia“, – sako pradinukas draugams ir taip paaiškina, kad jis šioje situacijoje niekuo...
Dietistė atsakė, ar produktai be gliuteno yra geresni, ir pasidalijo receptų idėjomis
Miltai, makaronai ir kruopos – vieni dažniausių produktų virtuvėje, be kurių neapsieinama ruošiant įvairius patiek...
Žąsies oda – liga, apie kurią ne visi drįsta šnekėti: kaip ją gydyti?
Keratosis pilaris, dar kitaip vadinama žąsies oda, yra lėtinė odos būklė, pasireiškianti mažais, šiurkščiais gumbeliais,...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų