Dažniausia mirties priežastis – kraujotakos sutrikimai
Klaipėdos rajono gyventojai dažniausiai miršta dėl kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir dėl išorinių priežasčių – teigė neseniai Gargžduose viešėjęs buvęs sveikatos apsaugos ministras, profesorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanas Žilvinas Padaiga.
Lenkiame europiečius
Bendruomenės sveikatos tarybai ir kitiems suinteresuotiems asmenims profesorius pristatė tyrimą, kuriame Klaipėdos rajonas analizuojamas ir lyginamas su kitomis savivaldybėmis. Apžvelgti sveikatos ir gerovės rodikliai. Palyginti su Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje daugiau žmonių miršta nuo chroniškos kepenų ligos, cirozės ir fibrozės. Lenkiame europiečius ir pagal mirtingumą dėl transporto įvykių bei pagal mirtingumą dėl nukritimų. Tačiau geresni yra cukrinio diabeto rodikliai. Kita vertus, Ž. Padaiga neatmetė galimybės, kad galbūt ne visiems sergantiesiems yra diagnozuota ši liga, tad statistika iškreipiama. Lietuva lenkia ES ir pagal mirtingumą dėl apsinuodijimo alkoholiu, dėl paskendimų, dėl tuberkuliozės. Ž. Padaigos duomenimis, Klaipėdos rajone 2008–2010 m. didžiausias mirtingumas buvo dėl kraujotakos sistemos ligų (51 proc.), dėl piktybinių navikų (19,6 proc.) ir dėl išorinių priežasčių (10,9 proc.).
Trukmė – 74 metai
Pasak Ž. Padaigos, demografinė situacija Klaipėdos rajone yra palanki. Atliktas tyrimas parodė, kad yra nemažai jaunų žmonių. „Galbūt daug kas čia keliasi iš Klaipėdos“, – spėliojo profesorius. Anot jo, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – 74 metai – rajono Savivaldybė atitinka Lietuvos 2011 m. vidurkį. Tai yra geras rezultatas. Švenčionių, Pasvalio, Kaišiadorių rajonų savivaldybėse rezultatai žymiai prastesni. „Jei analizuotume atskiras ligas, lygindami su Lietuvos vidurkiu, Klaipėdos rajone daugiau mirusiųjų nuo nervų sistemos ligų, taip pat nuo kvėpavimo sistemos ligų ir nuo alkoholio sąlygotų priežasčių. Mirusiųjų nuo endokrininės sistemos ligų, nuo narkotikų sąlygotų priežasčių yra mažiau nei Lietuvos vidurkis. Pavyzdžiui, Vilniuje nuo narkotikų sąlygotų mirties priežasčių yra net du kartus daugiau“, – pastebėjo Ž. Padaiga. Nemažai Klaipėdos rajone užfiksuojama ir paskendimo atvejų, rodikliai lenkia Lietuvos vidurkį. „Tačiau Klaipėdos rajone yra mažiau kepenų cirozės ir fibrozės atvejų. Jūsų rezultatas geras“, – susirinkusiuosius teigiamai nuteikė pranešėjas.
Žemaičiai nesiskundžia
Profesorius atskleidė, kad patys Klaipėdos rajono gyventojai sveikata skundžiasi mažiau nei dauguma Lietuvos gyventojų. Savo sveikatą labai gerai/gerai vertina net 51 proc. apklaustų Klaipėdos rajono gyventojų (Lietuvos vidurkis – 46 proc.). Vertinančiųjų sveikatą blogai rajone yra 8 proc. (Lietuvoje 11 proc.). „Paklausti, kas turėtų rūpintis gyventojų sveikata, 63 proc. atsakė, jog patys. Tai sveikintinas požiūris“, – vėl gyrė rajoną profesorius. Pasak jo, Klaipėdos rajone profilaktiškai tikrinosi sveikatą 73,9 proc. gyventojų (Lietuvos vidurkis – 60,8 proc.). Į klausimą, kas patarė sveikiau gyventi, daugiausia atsakė, kad šeimos nariai. 97,2 proc. Klaipėdos rajono gyventojų pritarė teiginiui, kad šį dešimtmetį svarbiausiu valstybės rūpesčiu turėtų būti Lietuvos žmonių sveikata.
Agnė Adomaitė,
Susiję straipsniai
