Pirmadienis, 2024.04.22
Reklama

Daugiavaisis nėštumas: kokios rizikos gali grėsti ir kaip to išvengti?

Kauno klinikų informacija | Šaltinis: vlmedicina | 2021-03-04 10:20:35

2019 metais Lietuvoje gimdė daugiau nei 24 tūkstančiai moterų, iš kurių 1,6 proc. susilaukė dvynių. Daugiavaisis nėštumas ir gimdymas yra priskiriamas didelei rizikai, todėl tokių moterų nėštumo ir gimdymo priežiūrai reikalingos atitinkamos sąlygos ir ilgametė gydytojų patirtis. Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumą komplikuojančių ligų sektoriaus vadovo, gydytojo akušerio ginekologo doc. Vlado Gintauto, daugiavaisio nėštumo tikimybė pastaraisiais dešimtmečiais tik didėja. Gydytojas pasakoja apie tokio nėštumo priežiūrą ir gimdymą.

Nėščia moteris tiriama ultragarsu
Ultragarso tyrimas / Kauno klinikų nuotr.

Kokia tikimybė porai susilaukti dvynių ir nuo ko tai priklauso?

Anksčiau dvynių susilaukdavo viena pora iš 80. Šiuo metu tikimybę susilaukti dvynių turi viena pora iš 60. Identiškų dvynių dažnumas įvairiose šalyse beveik vienodas – apie 3-5 iš 1000 gimdymų. Tikimybė susilaukti neidentiškų dvynių priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šalies, paveldimumo ir net nuo moters amžiaus bei praeityje buvusių gimdymų skaičiaus. Per pastaruosius dešimtmečius daugiavaisio nėštumo atvejų pagausėjimą daugiausiai lėmė dvi priežastys. Viena iš jų – nevaisingumo gydymui taikoma kiaušidžių stimuliacija bei pagalbinis apvaisinimas, kai jo metu į įsčias įsodinamas ne vienas embrionas. Antroji priežastis – vis didėjantis vidutinis gimdyvių amžius. Šiuo metu tik apie 60-70 proc. visų dvynių gimsta po natūralaus pastojimo.

Ar daugiavaisis nėštumas yra rizikingesnis nei laukiantis vieno vaisiaus?

Esant daugiavaisiui nėštumui, motinai ir vaisiui gali būti beveik visos su nėštumu susijusios komplikacijos. Laukiantis dvynių dažniau komplikuojasi ir kitos, su nėštumu tiesiogiai nesusijusios ligos.

Bene dažniausia dvyniams būdingų problemų – nevienodas jų augimas įsčiose. Dėl įvairių priežasčių skiriasi jų aprūpinimas maisto medžiagomis bei deguonimi. Vieno iš dvynių augimas atsilieka, jo kraujotaka silpnėja. Nesiėmus veiksmingų priemonių, vienas iš dvynių, o kartais ir abu, žūsta.

Kadangi identiški dvyniai turi bendrą kraujagyslinį dangalą, kyla tik tokiems dvyniams būdingų komplikacijų. Dažniausia iš jų – dvynių transfuzijos sindromas. Tai nutinka maždaug 1 iš 8 identiškų dvynių porų. Tai labai sunki komplikacija ir laiku nesuteikus reikiamo gydymo baigiasi abiejų vaisių žūtimi. Todėl labai svarbu laiku pastebėti šį sindromą ir atitinkamai jį gydyti.

2020 metais pirmą kartą Lietuvoje Kauno klinikose sėkmingai išgydytas dvynių transfuzijos sindromas. Procedūroje dalyvavo gydytojas iš Olandijos Leideno universiteto ligoninės doc. F. J. Klumper ir ligoninės daugiadalykė komanda.

Nustačius daugiavaisį nėštumą, kada ir kaip dažnai reikia atlikti ultragarsinį tyrimą?

Ultragarsinis tyrimas yra vienintelis patikimas būdas anksti nustatyti daugiavaisį nėštumą. Labai svarbu, kad tai būtų diagnozuota jau nėštumo pradžioje. Nėščiųjų patikra ultragarsu atliekama nuo 11 iki 14 nėštumo savaitės. Atlikdami šį tyrimą, mes patiksliname nėštumo trukmę, nustatome kiek yra vaisių, išmatuojame jų dydį, ieškome, ar nėra chromosomų anomalijų požymių bei didelių vaisiaus raidos ydų, kurias jau patikros metu įmanoma pastebėti. Tai yra pats geriausias laikas nustatyti, kokio tipo dvynių laukiamasi.

Kai nustatomas dvynių tipas, sudaromas tolesnis nėščiosios priežiūros ir ultragarsinių tyrimų planas. Jei dvyniai neidentiški, kitas tyrimas ultragarsu (kaip ir besilaukiant vieno vaisiaus) dažniausiai atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis. Jei nenustatomos komplikacijos, dvyniai toliau tiriami kas keturias savaites.

Jei nėštumo pradžioje sužinoma, kad laukiamasi identiškų dvynių, 16-ąją nėštumo savaitę moteris turi atvykti konsultacijai ir ultragarsiniam ištyrimui į perinatalinį centrą. Tyrimų metu patikslinama, ar dvyniai vienodai auga, ar nematyti pirmųjų dvynių transfuzijos sindromo požymių. Net jei komplikacijų nebuvo pastebėta, dvyniai, turintys bendrą kraujagyslinį dangalą, kas dvi savaites turi būti tiriami ultragarsu patyrusio specialisto.

Jei tiriant ultragarsu buvo nustatytos daugiavaisio nėštumo komplikacijos, nesvarbu, kokio tipo dvynių laukiamasi, moteris turi atvykti konsultacijai į perinatalinį centrą.

Ar tiesa, kad dvyniai dažniau gimsta neišnešioti ir kaip to išvengti?

Tikimybė, kad dvyniai gims neišnešioti, yra šešis kartus didesnė nei esant vienam vaisiui. Per anksti (anksčiau nei 37 savaitės), gimsta apie 40-50 proc. dvynių. Jei laukiamasi daugiau nei dviejų vaisių, išvengti priešlaikinio gimdymo beveik neįmanoma.

Neišnešiotumas – tai dažniausia cerebrinio paralyžiaus, psichomotorinių raidos sutrikimų ir naujagimių mirties priežastis.

Labai svarbu laiku pastebėti gresiančio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo požymius. Pavyzdžiui, tam tikrose situacijose ultragarsu ištiriamas gimdos kaklelis, siekiant išsiaiškinti, ar jis nesutrumpėjęs ir praviras. Pamačius galimą grėsmę, imamasi atitinkamų priemonių.

Norime atkreipti dėmesį, jog gulėjimas lovoje, magnio preparatų ir įvairių vaistinių žolelių vartojimas nepadės išvengti priešlaikinio gimdymo ar persileidimo.

Kuo skiriasi gimdymas, kai laukiamasi vieno vaisiaus ir kai dviejų?

Dvynių gimdymas yra iššūkis. Kada reikėtų sužadinti gimdymą, jei jis neprasidėjo savaime, priklauso nuo daug aplinkybių. Jei nėštumas nekomplikuotas, neidentiškiems dvyniams gimdymas sužadinamas esant 37-38 savaičių nėštumui.

Jei gimdoma identiškus dvynius, tuomet gimdymas sužadinamas anksčiau (esant 36-37 nėštumo savaitėms). Identiški dvyniai turi bendrą placentą, kurioje yra kraujagyslinių jungčių, todėl ilgesnis buvimas įsčiose gali būti pavojingas. Gimdyti 37 savaičių jau yra saugu, naujagimiai beveik neturi jokių neišnešiotumo problemų.

Apie 50 proc. moterų, kurios laukiasi dvynių, atliekama cezario pjūvio operacija. Ši operacija atliekama beveik visoms moterims, kurios laukiasi daugiau nei dviejų vaisių.

Planuojant gimdymą, reikia įvertinti daug veiksnių bei aplinkybių. Tam, kad dvyniai gimtų kiek įmanoma saugiau, medikai turi būti pasiruošę suteikti skubią ir neatidėliotiną pagalbą tiek gimdyvei, tiek naujagimiams. Moterys, gimdančios dvynius, kraujuoja dažniau nei gimdančios vieną naujagimį. Todėl medikai yra pasiruošę atitinkamas medikamentų ir priemonių atsargas, o esant reikalui pasiruošę perpilti donorinį kraują ar jo komponentus.

Daugiavaisio nėštumo metu problemų kyla nemažai, tačiau, jei moteris atidžiai stebi savo būklę, domisi ir jai teikiama atitinkama pagalba nėštumo bei gimdymo metu, net ir esant rizikai, viskas dažniausiai baigiasi sėkmingai. Per 2020 metus Kauno klinikose 152 moterys pagimdė dvynius, o trynių susilaukė šešios moterys.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Medikų trūkumui mažinti parengtas veiksmų planas
Siekdama mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą ir jų netolygų pasiskirstymą šalies regionuose, Sveikatos apsa...
Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai
Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai ap...
Personalizuotas mieloleukemijos gydymas Lietuvoje pritraukia ir užsienio pacientus
Kokios yra ūminės mieloleukemijos susirgimo priežastys, kaip liga pasireiškia, kaip gydomi ja sergantys žmonės? Apie tai...
Ikivėžiniai pakitimai gimdoje tyliai vystytis gali net dešimtmetį – kaip juos pastebėti laiku?
Gimdos kaklelio vėžys itin pavojinga būklė, kuri ilgą laikotarpį gali vystytis nepasireikšdama jokiais simptomais ir nes...
Sėklidžių vėžys – reta, bet pavojinga jaunų vyrų liga
Onkologinis susirgimas – diagnozė, kurią gali išgirsti ir jauni žmonės. Sėklidžių vėžys netgi vadinamas jaunų &nda...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų