Daugiausia vaistų suvartoja Širvintų, mažiausiai – Šalčininkų gyventojai
Valstybinės ligonių kasos Prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikta kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė parodė, kad regioniniai mūsų šalies gyventojų vaistų vartojimo ypatumai ir toliau išlieka. Štai praėjusiais metais daugiausiai kompensuojamųjų vaistų suvartojo Širvintų (683), Vilkaviškio (646), o mažiausiai – Šalčininkų (399), Šilalės (420) ir Neringos (443) savivaldybių gyventojai.
Ši analizė, kaip ir kasmet, atlikta vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtinta metodologija, kai vaistų suvartojimas apskaičiuotas pagal nustatytą vidutinį terapinį dienos dozės skaičių, tenkantį 1000 gyventojų per vieną dieną.
„Nepaisant to, kad kompensuojamiesiems vaistams kasmet skiriama vis daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, žmonės už juos taip pat sumoka brangiai. Štai 2015 m. už kompensuojamuosius vaistus vienam gyventojui per metus atitekdavo apie 72 eurus PSDF lėšų, tuo tarpu patys gyventojai primokėdavo apie 18 eurų“, – sako K. Garuolienė.
Anot VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjos Kristinos Garuolienės, praėjusiais metais vidutiniškai Lietuvoje 1000 gyventojų per dieną suvartojo 1046 dienos dozės vaistų, iš kurių 476 – nekompensuojami, o 570 – kompensuojami PSDF lėšomis. Iš viso kompensuojamuosius vaistus Lietuvoje vartojo daugiau kaip 1,2 mln. žmonių, t. y. 40 proc. šalies gyventojų.
Jos teigimu, pernai žmonės daugiausiai vartojo kardiologinių vaistų (440), arba tai reiškia, kad 44 proc. šalies gyventojų kasdien išgėrė dienos dozę kardiologinių vaistų. Be to, šios grupės vaistų yra kompensuojama daugiausiai – net 83 proc.
„Antroje vietoje pagal suvartotą vaistų kiekį yra nervų sistemą veikiantys vaistai (154), t.y. 15 proc. Lietuvos gyventojų praėjusiais metais kasdien išgėrė dienos dozę šių vaistų. PSDF lėšomis jų kompensuojama 38 procentų. Trečioje vietoje pagal suvartotą vaistų kiekį atsidūrė vaistai virškinimo traktui ir cukriniam diabetui gydyti (125), kurių kompensuojama 38 procentai“, – teigia K. Garuolienė.
Susiję straipsniai
