Daugiau medicininių tyrimų - blogesnė sveikata?

Neseniai laikraštyje „Newsweek“ publikuotas straipsnis keistu pavadinimu  „Vienas žodis gali išgelbėti jūsų gyvybę: Ne!“ (One Word Can Save Your Life: No!). Prie tokios išvados priėjo amerikiečių gydytojai. Jie rėmėsi ta mintimi, kad kai kurie tyrimų ir gydymo metodai duoda daugiau žalos negu naudos.

Reklama

Štai Kalifornijos universiteto medicinos profesorius R. Redberg teigia, kad kuo daugiau gydaisi, tuo ilgiau sergi: „Yra daug sričių, kur atsisakymas nuo tyrimų, rentgeno ir gydymo procedūrų  gali duoti geresnį efektą nei pats gydymas“.

Moterys daro daug tyrimų dėl krūties vėžio. Bet, sako R. Redberg, daug tyrimų rezultatų būna apgaulingų, ir tėra nedaug įrodymų, kad tie tyrimai padėtų  išsaugoti gyvybes.

Specialistai  pastebi, kad daugeliui iš esmės sveikų žmonių po vienų tyrimų daromi kiti, skiriamos  specialios procedūros, nors problemos gali išsispręsti savaime ar būti visai nekaltos. Amerikos specialistai mano, jog jų Vyriausybė šimtus milijardų dolerių skiria medicinos procedūroms, kurios ne tik neduoda naudos, bet kartais sukelia rimtą grėsmę sveikatai.

Sveikata gali būti reguliuojama ir ne gydymu. Suprantama, bet kuris gydytojas nori gerai patikrinti ir pasitikrinti, bet kiek tai kainuoja? Ir ne tik pinigais. Gana daug paprastų negalavimų, kuriais skundžiasi ypač vyresnio amžiaus žmonės, gali būti ir turėtų būti taisomi, o ne gydomi. Tam užtenka gyvenimo įpročių ar maitinimosi ypatumų pakeitimo. Tam tikras fizinis aktyvumas ir speciali mityba gali padaryti daugiau įtakos  nei operacija ar stiprūs vaistai.

Lėšų tyrimams didinimas automatiškai mažina lėšas, skirtas sunkių ligų gydymui. Katilas, t.y. biudžetas, yra vienas. O ir tie, kurie gydosi, dažniausiai turi primokėti. Vadinasi, papildomi ar nereikalingi tyrimai mažina pinigų kiekį  kitiems ir skurdina patį besigydantįjį.

Aišku, šie gydytojai nėra medicinos priešininkai. Bet, - mano amerikiečiai, - jie nebando pažaboti sparčiai didėjančių sveikatos priežiūros išlaidų, tai yra  2,7 trilijono dolerių  sąskaitą, t. y. vieną iš šešių dolerių, kuriuos moka JAV biudžetas. Jie stengiasi padidinti savo, kaip biotyrėjų ar daktarų, svarbą tarsi nesuprasdami, kad didesnė sveikatos sauga dažnai reiškia blogesnę sveikatą.

Tam ypač didelę įtaką daro  naujausios technologijos. Sakysim, magnetinis rezonansas, naudojamas ne pagal tikslią paskirtį,  didina paciento galimybę susirgti vėžiu nuo didelės radiacijos.

Štai JAV draudos bendrovė „Medicare“ moka daugiau nei 100 mln. dolerių per metus už kolonoskopiją; apie 40 procentų žmonių, kuriems tai daroma, beveik neabejotinai gali pakenkti daugiau nei padėti.

Daugelis gydytojų nenori gauti pranešimo apie nenaudingas ir žalingas sveikatos priežiūros puses, mano Amerikos sveikatos politikai ir tyrėjai. Juos galima suprasti. Tyrimai užtikrina pajamas ir sumažina atsakomybę. Tačiau finansavimo sistemai ir sveikatai tai kelia rimtą pavojų. Kiek Lietuva yra pažengusi nereikalingų tyrimų procese – dar neaišku, bet vienaip ar kitaip ši problema labai svarbi ir mums.

Daugiau streso nei naudos

UAB „Mano šeimos gydytojas“ direktorė ir šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė mano, jog ne visada būtinus tyrimus gydytojai skiria apsidrausdami, o ir tam įpareigoja sveikatos apsaugos ministro įsakymai, privalomos vykdyti valstybės finansuojamos profilaktikos programos, pagal kurias vertinamas šeimos gydytojo darbas.

„Pavyzdžiui,  siekiant nustatyti ankstyvos stadijos prostatos vėžį, plačiai atliekamas prostatos specifinio antigeno tyrimas PSA, nors pasaulyje šis tyrimas nėra įtrauktas į masinei populiacijai reikalingų atlikti tyrimų sąrašą. Matydami, kad prostatos uždegimo būklės rodiklis, kuris interpretuojamas kaip vėžio markeris,  padidėjęs, siunčiame žmogų urologo konsultacijai. Urologas jam atlieka biopsiją. Žmogus iškenčia visus nepatogumus ir jaudulį ir apie mėnesį laukia galutinio atsakymo. O čia paaiškėja, kad  nieko nėra.  Šį tyrimą būtų tikslinga atlikti tik atskirais atvejais – kai žmogus  turi nusiskundimų, šeimoje kas nors yra sirgęs prostatos vėžiu.  Bet masiškai daryti nereikalinga – jis žmonėms sukelia daugiau nerimo ir streso nei duoda gerų rezultatų. Nors, kita vertus, esam nusiuntę pas urologus nemažai pacientų, kuriems tas rodiklis buvo padidėjęs. Ir   keliems jų vėžys buvo diagnozuotas. Yra ir kitų panašių tyrimų – pavyzdžiui, cholesterolio. Jei jie atliekami per dažnai ir tik dėl smalsumo, nesant stiprių indikacijų – tai sukelia nereikalingo nerimo ir įtampos“, - sakė gydytoja R. Radzevičienė.

Tačiau, gydytojos nuomone, yra ir labai svarbių tyrimų, kuriuos daryti reikia žmones skatinti. Tai  gimdos kaklelio  onkocitologinis tyrimas, krūtų mamografija. Deja, kol kas Klaipėdos kraštui Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja labai reikalingo informatyvaus slapto kraujavimo išmatose testo, kuris leidžia  nustatyti storosios žarnos vėžį.

Brangieji tyrimai – ne visagaliai

Pacientai kartais pernelyg idealizuoja brangiuosius tyrimus – kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tyrimą.

„Jie įsivaizduoja, kad šiuolaikinės mašinos,  į kurias papuoli, duos atsakymus į visus klausimus.  Tikrai taip nėra. Pirmiausia  reikia pasitikėti žmogiškuoju faktoriumi, gydytoju, ir jei diagnozei patikslinti reikia tų tyrimų – jis skirs. Bet tikrai ne kiekvienam, kuriam skauda galvą, reikia atlikti magnetinį rezonansą“, - teigė R. Radzevičienė.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, gydymo įstaigos skatinamos brangiuosius tyrimus pacientui skirti pagrįstai – tik tuomet, jei kitais būdais nėra galimybių nustatyti teisingos diagnozės ir skirti tinkamą gydymą. Tam pasitarnauja apmokėjimo už šiuos tyrimus tvarka. Suteikiant didesnį brangiųjų tyrimų ir procedūrų kiekį, jų bazinių kainų balo vertė krinta. Nuo 2011 m. birželio 1 d.  bazinių kainų balo vertė buvo padidinta iki 0,92 lito.

Dr. Vytautas Valevičius

Genovaitė Privedienė

 Šaltinis

One Word Can Save Your Life: No! August 14, 2011

https://www.thedailybeast.com/newsweek/2011/08/14/some-medical-tests-procedures-do-more-harm-than-good.html