Daugiametė saulutė liaudies medicinoje: ko dar nežinojome
Daugiametė saulutė (Bellis perennis) – daugeliui gerai pažįstamas augalas, smulkiais kukliais žiedeliais nusėjantis kiemą ar pievelę jau balandžio mėnesį. Pasirodo, šis bemaž iki rudens žydintis greitai besidauginantis, nelepus, atsparus mindymui augalėlis ne tik džiugina akį, bet ir padeda palaikyti sveikatą.
Liaudies medicinoje naudojama antžeminė saulučių dalis: lapai ir žiedeliai. Juose yra eterinių aliejų, saponinų, inulino, organiznių rūgščių, kartumynų, kalio, fosforo, magnio, kalcio, geležies, vitamino A ir kt. naudingų medžiagų.
Vartojama kaip atsikosėjimą skatinanti ir priešuždegiminė priemonė sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, bronchitu, bronchine astma, tuberkulioze. Šiais atvejais padeda ir karštį mažinanti augalo savybė.
Kaip šlapimą varanti ir priešuždegiminė priemonė nuo senų laikų vartota ir sergant inkstų, šlapimo pūslės ligomis, poliartritu.
Sergantiems kepenų ir tulžies pūslės ligomis saulutės irgi naudingos, nes turi tulžies išsiskyrimą skatinančių savybių. Teigiama, kad augalas taip pat turi kraujavimą stabdančių ypatybių ir šiuo tikslu naudojamas tiek į vidų, tiek išoriškai.
Kaip vartoti? Pasidarykime antpilą : 3 arbatiniai šaukšteliai žolės užpilama stikline kambario temperatūros vandens. Palaikoma 3—4 val., nukošiama ir išgeriama per tris kartus lygiomis dalimis per dieną.
Tokį antpilą galima vartoti ir išoriškai. Tačiau dažniausiai tam tikslui naudojama labiau koncentruotas antpilas iš 6 šaukštelių žaliavos. Antpilas naudojamas vonelėms, spuogų garinimui, kompresams nuo furunkulų, sunkiai gyjančių žaizdų, sumušimų, kraujosruvų, mėlynių, patinimų.
Daugiametė saulutė naudojama ir homeopatijoje.
Susiję straipsniai
