Dalius Viršilas: transformacija 180 laipsnių kampu (1)

Šių metų sausį kartu su Sveikuolių sąjungos prezidentu Dainiumi Kepeniu išjudinęs klaipėdiečius sveikam gyvenimui, „Sveiko pavyzdžio“ vadovas Dalius Viršilas teigia per pastaruosius kelerius metus pakeitęs savo gyvenimą 180 laipsnių kampu.  Keisti gyvenimo būdą privertė vaiko liga, augantis paties svoris ir...  Bet apie priežastis ir pasekmes  tegu jis papasakoja pats.

Reklama

Daliau, kokia buvo vaikystės patirtis? Ar ji skatino sveikam gyvenimui?

Vaikystėje ir paauglystėje savo aplinkoje mačiau gana įprastą vaizdą: tėtis - statybininkas, aria nuo ryto iki vakaro, rūko, kartais pavalgo (dažniausiai vėlai vakare). Mama - darželio vadovė, daug dirba, padeda močiutei, ryte ir vakare gamina maistą, tvarko namų ūkį.

Tėvai pasakodavo, kaip jie jaunystėje (nors jiems tada buvo apie 35) sportavo, aktyviai visur dalyvavo,  gaudavo pagyrimus, „kabėdavo“ garbės  lentose, tačiau visa tai išgaravo kaip rytinis rūkas ir aš savo šeimos gyvenime nebemačiau nieko tokio, apie ką buvo kalbama.  "Taip jau yra: kai pradedi dirbti, esi priverstas išsilaikyti šioje visuomenėje" , - tuomet maniau.

Kiemo draugų pakviestas arba šiaip iš idėjos išbandžiau beveik visus sporto būrelius: boksą, krepšinį, orientacinį, baidares, karatė, stalo tenisą, sunkiąją ir lengvąją atletikas, tačiau nė viena jų neužsilaikė mano gyvenime ilgėliau. Paauglystės metu pradėjau rūkyti, nes tokia buvo mada, norėjosi būti nepriklausomam  (kaip reklamose rodė), apie 15-us metus pradėjom su draugais gerti alų (nes norėjome kuo greičiau būti vyrai).

Mūsų mokykla neturėjo sporto salės, todėl į kūno kultūrą visi žiūrėjo pro pirštus, net suvokimo nebuvo apie jokią kūno kultūrą. Tuomet mokytojai ir mes kūno kultūrą tapatinome su sportu. Tačiau šiandien tiksliai žinau, kad sportas ir sveikata bei  kūno kultūra neturi nieko bendro.

Bėgimas mokykloje būdavo bausmė už drausmės nesilaikymą, todėl bėgimo nemėgau labiausiai iš visų sportų.  Taip buvome ugdomi - tokia beveik daugelio patirtis... Tačiau man labai liūdna, jog ta mokykla, kurioje mokiausi, yra Vydūno vardu pavadinta,  nepriklausomybės metais atkurta  viena pirmųjų Lietuvoje gimnazijų.

Vydūną, kaip žmogų, visuomenės veikėją, filosofą, menininką ir genijų, pradėjau pažinti tik praėjus 12 metų po gimnazijos baigimo, atsitiktinai papuolęs į Klaipėdoje prof. A. Kirkučio inicijuotą Vydūno konferenciją.

Taigi baigėte mokyklą, studijavote, vedėte... Ar gyvenote sveikai, buvote sveiki?

Baigiau gimnaziją, baigiau ir aukštąjį mokslą - išdavė inžinieriaus diplomą. Gavau statybų vadovo darbą Klaipėdoje, persikraustėme su žmona iš Vilniaus.

Būdamas 25 metų,  aš jau buvau penkerius metus vedęs. Dukrelei buvo treji. Intensyviai dirbau statybose, svėriau 106 kg, surūkydavau (kaip darbų vadovui ir priklauso) po 30-40 cigarečių per dieną, kas vakarą parsinešdavau alaus, kas savaitgalį su draugais lankydavau barus, valgiau viską,  visaip ir visada.

Dukrytę ypač stipriai bėrė. Nei mes, nei gydytojai alergologai,  nei laboratorijos visoje Lietuvoje nenustatė priežasties, tik spėliojo: „kažkoks dermatitas"...

Dukrytė, būdama trejų,  negalėdavo net miegoti: visas kūnelis būdavo raudonomis, niežtinčiomis  ir dėl to nudraskytomis dėmėmis nusėtas.

Pagaliau draugų parekomenduoti apsilankėme natūralios medicinos centre. Čia paaiškėjo, jog maistas, kurį vartojame, ir yra alergijos priežastis.

Jau kitą dieną, kadangi savo vaiko nenorėjome išskirti iš šeimos,  mūsų visų racione nebeliko nei pieno produktų, nei mėsos, nei miltinių gaminių, nei kiaušinių. Kadangi buvo vasara, mes visi "sėdome" ant vaisių ir daržovių.  Nebuvo lengva – teko įveikti aplinkos pasipriešinimą, įpročius, bet dėl vaiko tam pasiryžome.

Po mėnesio, kai organizmai prasivalė, dukrytei dingo alergija, žmonai susitvarkė žarnynas, o man pradėjo reguliuotis svoris bei po truputį pradėjo trauktis potraukis alkoholiui bei tabakui. Taip pirmą žingsnį į žmonišką gyvenimą pradėjome visa šeima.

Toliau jau nebuvo kaip trauktis, nes tik dukrytė užgeria kakavos, suvalgo šokoladą, išgeria daugiau parduotuvėje gauto pieno - kaip lakmuso popieriukas ji paraudonuoja. Mes tuomet žinome, kur klystame.

Bet padarius pirmą žingsnį sveikatos link, žengiamas ir antras, ar ne?

Aš pradėjau mankštintis, rytais nulėkdavau iki jūros išsimaudyti, pabūti su gamta, su savimi... Taip prasidėjo kelionė, kuri tęsis turbūt iki begalybės - kelionė į save ir į tiesą.

Keitėsi požiūris į save ir į aplinką, kitaip pradėjau viską  suvokti.  Netrukus jau organizavau ekologinius, socialinius renginius - norėjosi dalintis tuo suvokimu.  Dar intensyviau pradėjau rūpintis savo kūnu bei plėsti suvokimo apie jį ribą.

Niekada iki tol nebėgiojęs, įkvėptas naujo draugo,  kartu su juo pradėjau bėgioti. Nubėgu apie 50-70 km per savaitę, o po pusmečio kartu su savo bičiuliu nubėgau Rygos maratoną - 42,195 km per keturias valandas. Svarbiausia – tai, kas mokykloje buvo bausmė, man dabar patinka.

Susipažinau su Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentu Dainiumi Kepeniu, jis įpūtė norą pradėti naują etapą savo gyvenime. Savo 30-mečio jubiliejaus proga parašiau ir su draugų parama išleidau knygą „Tikras turtas. Kaip susiprojektuoti subalansuotą gyvenimą“.

Praeitą žiemą Palangos sveikatos mokykloje  išmokau daug labai naudingų pamokų, tad nieko nelaukęs prisidėjau prie sveikuolių gyvenimo.  2011 metų sausio mėnesį D.  Kepenio iniciatyva Klaipėdoje suvienijome apie 30  žmonių ir įkūrėme neformalų, bet organišką judėjimą, kurį  pavadinome „Sveikas pavyzdys“.

Kuo gyvenate šiandien, ką planuojate?

Šiandien mes esame įtraukti į visapusiškai naudingą Lietuvos sveikuolių sąjungos veiklą visoje Lietuvoje, mankštinamės reguliariai mieste ir prie jūros, bendradarbiaujame su Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetu, organizuojame seminarus, stovyklas, paskaitas. Nuo rudens pradedame aktyviau  bendradarbiauti su Klaipėdos m.  visuomenės  sveikatos biuru – eisime į mokyklas ir  skatinsime jaunimą atsigręžti į žmonišką gyvenimą.

Taigi mano asmeninis gyvenimas pasikeitė 180 laipsnių: numečiau nereikalingą svorį (apie 25 kg), atsisakiau tabako ir alkoholio, pakeičiau mitybą. Padaugėjo energijos, susidraugavau su visai kitokiais žmonėmis, kurie mane išmokė labai naudingų dalykų. Anksčiau miegodavau daugiau nei būdravau tol, kol suvokiau, kad pusę gyvenimo pramiegu. Šiandien visiškai išsimiegu per 4-6 valandas.  Mano vaikas nebeserga. Atradau savo pašaukimą, užsiimu savanoriška, niekam nekenkiančia veikla. Tikiu, kad mes, žmonės, galime gyventi sveikai ir laimingai, tik reikia mums sveikų ir laimingų pavyzdžių. Žinau, kad viskas, ko man reikia, glūdi manyje. Žinau,  iš kur gauti ir kur nukreipti savo energiją. Visus, gyvenančius sveikai ir norinčius pakeisti savo gyvenimą, kviečiu prisidėti prie mūsų nemokamo judėjimo „Sveikas pavyzdys“.  Informacija – interneto portale sveikaspavyzdys.lt.