Daktaro Boriso Efroso 100-metis

2014 m. spalio 18 d. Plungės viešojoje bibliotekoje surengta mokslinė konferencija „Dr. Borisas Efrosas ir kardiochirurgijos raida Lietuvoje“. Šiuo renginiu paminėtos kraštiečio, medicinos mokslų daktaro, atlikusio pirmąją planinę širdies operaciją Lietuvoje 100-osios gimimo metinės. Saulėtą rudens popietę į biblioteką, įsikūrusią grafų Zubovų statytoje ir 2012 metais užbaigtoje restauruoti Pilaitėje - laikrodinėje, susirinko garsiojo daktaro kolegos, mokiniai, draugai, pacientai ar jų artimieji iš Vilniaus, Klaipėdos, Plungės bei jos apylinkių. Sveikinimo žodžius tarė bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, Plungės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius ir Plungės rajono savivaldybės administracijos vadovas Albertas Krauleidis.

Reklama

Doc. Dalia Triponienė pranešime „Žodis apie chirurgą dr. Borisą Efrosą“ apibūdino šį talentingą chirurgą kaip puikų kolegą, griežtą, bet labai teisingą mokytoją. Penkerius metus buvusios garsaus chirurgo mokinės pasakojimas apie šią išskirtiniotalento asmenybę abejingų tarp konferencijos dalyvių nepaliko. Tikriausiai jį netrukus galės perskaityti ne tik Plungės leidinio „Saulutė“ skaitytojai.

Profesorius Vytautas Sirvydis supažindino susirinkusiuosius su širdies chirurgijos raida pasaulyje ir Lietuvoje, pateikdamas tam tikras paraleles, išryškindamas šios medicinos mokslo ir praktikos srities raidos tendencijas. Tikimės, kad pranešimas „Lietuvos širdies chirurgijos pradžia ir dabartis“ netrukus bus pristatytas spaudoje ir plačioji visuomenė galės susipažinti su širdies chirurgijos pasiekimais.

Bibliotekos vyriausioji bibliografė ir projekto autorė Otilija Juozapaitienė papasakojo dr. Boriso Efroso archyvo atsiradimo Plungėje istoriją, supažindino konferencijos dalyvius su jame saugomais dokumentaisir tai progai skirtos parodos eksponatais. Išsamiau su šiuo archyvu galima susipažinti, atvykus į biblioteką, o jo apyrašai ir dalis dokumentinės medžiagos skelbiami internete adresu https://www.plunge.rvb.lt/lt/chirurgo-boriso-efroso-archyvas. Paroda bus keliaujanti ir kitais metais ji bus eksponuojama Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekoje.

Po pertraukos susirinkusieji pasidalino prisiminimais apie dr. B. Efrosą.Vaikų gydytoja Ramutė Matevičienė perpasakojo savo tėčio, sunkiai sužaloto avarijoje ir atvežto į Vilniaus geležinkelininkų ligoninę, prisiminimus apie tai, kaip B. Efrosas jį ne tik gydė ir slaugė,bet net atnešdavo geresnio maisto. Šie vaikystėje išgirsti pasakojimai atrodėlyg gražiausia pasaka apie nepaprastą žmogų, tikrą stebukladarį, išgelbėjusį tėčio gyvybę. Ne be šių tėčio pasakojimų ji pasirinko gydytojos specialybę.

Plungiškė Jadvyga Beresnevičienė pasidalino prisiminimais, kaip netikėtai pakliuvo pas dr. B. Efrosą konsultacijai ir kaip tiksliai jis nustatė ligos diagnozę.Jo dėka ji iki šiandien gali gyventi visavertį gyvenimą.

Susirinkusieji dėkojo ir žinomam kardiochirurgui prof. Vytautui Sirvydžiui. Medicinos sesuo Emilija Mikulskienė paprašė perduoti profesoriui jos atneštas gėles ir padėkoti už jos sesers ir vyro gydymą. Konferencija nuoširdžiai pasidžiaugė plungiškis daktaras Stasys Adomavičius bei Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundrotas, profesoriaus Vytauto Sirvydžio mokinys. G. Kundrotas akcentavo, kad reikia mokytis vieniems iš kitų ir nevalia pamiršti savo mokytojų. Niekas neatsiranda šiaip sau, viskas kartojasi tik su kita patirtimi ir galimybėmis.

Norint pajusti konferencijos dvasią, reikėtų žinoti ir istoriją, kaip Plungė atrado kraštietį dr. B. Efrosą po daugelio metų. Apie tai papasakojo Eugenijus Bunka. Kaip jis pats sakė, kad gal atsitiktinumas, o gal laimingas sutapimas, kai lankydamasis Vilniuje jis išgirdo apie ruošiamą išleisti knygą apie Lietuvos gydytojus žydus. Paaiškėjo, kad tarp jų yra ir plungiškių. Netrukus jis sužinojo apie neeilinę asmenybę – dr. Borisą Efrosą ir nusprendė, kad plungiškių pareiga – pagerbti šį žmogų. Tai pavyzdys žmogaus, kuriuo būtų sekama, juo didžiuojamasi. Buvo 2009 m. spalis. Kadangi dr. B. Efroso gimtadienis – lapkričio 1-oji, Eugenijus, jau turėjęs karčios patirties įamžinant žymių žmonių atminimą, neatsiklausęs savivaldybės, tik pasitaręs su nedidele Plungės šviesuomenės grupe, nutarė kraštietį pagerbti atminimo lenta. Portretą nupiešė dailininkas Kęstutis Šiaulytis. E. Bunka susisiekė su Tatjana Archipova-Efros ir atsiklausė, ar ji neprieštarautų. Kur stovėjo dr. B. Efroso šeimos namas, gerai žinojo Eugenijaus tėvas. 95-ųjų gimimo metinių progaatminimo lenta buvo pritvirtinta prie namo Vytauto g. Nr. 14. Beje, 2002 metais T. Archipovos-Efros iniciatyva atminimo lenta buvo atidengta ant Vilniaus geležinkelininkų ligoninės, kurioje daug metų dirbo B. Efrosas, pastato.

Pasakodamas šią istoriją, ponas Eugenijus paminėjo ir kitus Lietuvai nusipelniusius gydytojus. Jis sakė, kad visai netoliese, Plungėje, kažkada lakstę būsimieji garsūs daktarai: R. Benetis, J. Pundzius, V. Filipovas. Tai liudija, jog Plungė turi kuo didžiuotis ir į ką lygiuotis. Kad tai nebūtų vienadienė akcija, E. Bunka siūlė Plungės savivaldybei ir visiems plungiškiams pagalvoti apie dr. B. Efroso premijos įsteigimą. Ši premija skatintų Plungės karšto jaunimą studijuoti mediciną ir lygiuotis į savo žymiuosius kraštiečius. Jis papasakojo, kad prieš pat šią konferenciją jam teko atsidurti ligoninėje. Ten jis susitiko su dr. Kazio Katiliaus sūnumi, kuris papasakojo savo tėvo atsiminimus apie dr. B. Efrosą. Doc. K. Katilius buvo vienintelis iš komisijos narių, nepasirašęs po B. Efrosui 1948 m. sufabrikuotos bylos išvadomis.

Eugenijus padėkojo Plungės viešosios bibliotekos darbuotojoms už rūpestį, tvarkant dr. B. Efroso archyvą ir surengtą parodą. Jis pasidžiaugė, kad neapsiriko, savo „paslaptimis“ pirmiausia pasidalinęs su bibliotekininkėmis, kurios susisiekė su Tatjana Archipova-Efros ir ją įtikino, kad šis archyvas būtų perduotas Plungės viešajai bibliotekai. Konferencijoje dalyvavusi ponia Tatjana, pasakiusi, kad be jaudulio negali kalbėti, padėkojo visiems, taip gausiai susirinkusiems pagerbti jai labai brangų žmogų ir talentingą Lietuvos chirurgą.

Bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, baigdama konferenciją, padėkojo už įteiktas dovanas - knygas, kuriose yra informacijos ir apie dr. Borisą Efrosą. Doc. D. Triponienė įteikė savo knygą „Prie Vilniaus medicinos draugijos versmės“, profesorius Vytautas Sirvydis - žinyną „Mūsų gydytojai“, Lietuvos medicinos bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja Regina Vaišvilienė – „Atminties ženklai gydytojams“, Lietuvos gydytojų sąjungos iniciatyva išleistą 2013 metais. Direktorė pakvietė susipažinti su biblioteka, kuri 2012 m. spalio 12 d. pradėjo darbą naujoje vietoje - grafų Zubovų 1846 m. pastatytoje pilaitėje-laikrodinėje.

Visiems linkiu apsilankyti Plungėje, pasidairyti po parką, užsukti į biblioteką, kurioje kiekvienas bus supažindintas su gražiai įsikūrusia biblioteka, pakviestas prisėsti į fotelį su pagalvėle ir išgerti puodelį kavos. Nuo kitos vasaros turėtų duris atverti ir kaimynystėje, Oginskių dvaro rūmuose, įsikūręs Žemaičių muziejus.

Daugiau apie dr. Borisą Efrosą galima sužinoti, skaitant jo žmonos iniciatyva išleistą knygą „Chirurgo gyvenimas. Borisas Efrosas“, kurią spaudai parengė Antanas Drilinga ir doc. dr. Algimantas Jasulaitis, bei kitas minėtas knygas. Apie tai rašoma ir leidinyje „Žydiškas kalendorius, 5775. 2014-2015“ bei „Lietuvos širdies ir krūtinės ląstos chirurgijos istorijoje“. Verta pasirūpinti ne tik dr. B. Efroso premijos įsteigimu, bet ir išsamios bibliografijos apie jį parengimu.

Pagrindinės dr. Boriso Efroso gyvenimo ir veiklos datos:

Gimė 1914 m. lapkričio 1 d. Plungėje, inteligentų šeimoje. Tėvas - baigęs chemijos studijas Berlyno universitete, dirbo Kaune tarnautoju. Mama – gydytoja stomatologe.

1920 m. šeima persikėlė gyventi į Kauną. Baigęs gimnaziją, įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, kurį baigė 1939 m.

1939-1940 m. - chirurgas Kauno žydų ligoninėje.

1940-1941 m. - chirurgas ordinatorius Marijampolės apskrities ligoninėje.

1941-1945 m. dirbo Balchašo (Kazachija) ligoninės chirurgu, chirurginio skyriaus vedėju.

1945 m. grįžo į Lietuvą. Paskirtas Lietuvos geležinkelininkų vyriausiuoju chirurgu. Atkūrė Vilniaus geležinkelininkų ligoninės chirurgijos skyrių, kurio vedėju dirbo iki 1979 metų.

1949 m. B. Efrosas vienas pirmųjų chirurgų Vilniaus universitete apgynė disertaciją apie trofinių opų gydymą. Jam suteiktas medicinos mokslų kandidato laipsnis.

1958 m. kovo 12 d. B. Efrosas pirmasis Lietuvoje sėkmingai atliko širdies operaciją - mitralinę komisūrotomiją.

Po metų B. Efrosas pašalino įgimtą širdies ydą vaikui, perrišdamas atvirą Botalo lataką.

1958 m. už nuopelnus Lietuvos chirurgijai B. Efrosui suteiktas nusipelniusio gydytojo vardas.

Širdies chirurgijos mokėsi Maskvos klinikose pas profesorius A.Bakulevą ir E.Mešalkiną.

Per 1958-1963 m. atliko daugiau kaip 100 širdies operacijų žmonėms, sergantiems įgimtomis ir įgytomis širdies ydomis. B. Efroso atliktos operacijos davė pradžią kardiochirurgijos raidai Lietuvoje. Be to, jis buvo stemplės bei plaučių chirurgijos pradininkas.

Per 40 chirurginio darbo metų jis atliko daugiau kaip 12 tūkstančių operacijų. Išmokė operuoti 25 chirurgus.

Aktyviai dalyvavo chirurgų draugijos veikloje, buvo draugijos vicepirmininku, draugijos valdybos nariu. Perskaitė daugiau kaip 50 pranešimų įvairiose konferencijose, pateikė nemažai įvairių medicinos technikos patobulinimų, tada vadintų racionalizaciniais pasiūlymais.

1979 m. dėl pablogėjusios sveikatos atsisakė chirurgo darbo ir pradėjo dirbti Medicinos darbingumo ekspertizės komisijoje. Čia savo patirtį pritaikė, atlikdamas išsamią sveikatos analizę 643 asmenims, kurie buvo pripažinti invalidais dėl inkstų ir šlapimo takų tuberkuliozės. Jis nagrinėjo kaulų lūžių gydymo komplikacijas ir klaidas, taip prisidėdamas prie Lietuvos gyventojų sveikatos profilaktikos gerinimo.

Dr. B. Efrosas turėjo daugybę apdovanojimų, bet nelabai juos vertino. Labiau džiaugėsi savo mokinių ir kolegų kardiochirurgų jo darbų įvertinimu bei nuoširdžiais pasveikinimais.

Mirė 2001 m. birželio 5 dieną Vilniuje, palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Lietuvos medicinos biblioteka

Straipsnis spausdintas laikraštyje „Mokslo Lietuva“ (2014 spalio 23 d.)