Šeštadienis, 2024.07.27
Reklama

Dabar – pats metas rūpestingesnei rankų priežiūrai

Šaltinis: vlmedicina | 2020-10-18 00:08:08

Šaltuoju metų periodu rankų oda neretai parausta, suskilinėja ar pradeda šerpetoti, o dėl koronaviruso pandemijos pradėjus dažniau dezinfekuoti rankas, žvarbus oras jų odai tampa dar pavojingesnis. Kokių veiksmų reikėtų imtis, kad rudenį ir žiemą rankos išliktų sveikos, bei kokios sudėties ieškoti, renkantis drėkinančias ir saugančias priemones?

© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Šaltuoju sezonu apie rankų priežiūrą pirmiausia reikėtų pradėti galvoti nuo jų plovimo. Anot „Camelia“ vaistininkės Sigitos Izmalkovos, sušalusių rankų jokiu būdu negalima plauti karštu vandeniu, o renkantis muilą, reikėtų atkreipti dėmesį į kelias detales.

„Karštu vandeniu plaunant rankas, plečiasi jų kapiliariai, atsiranda odos dirglumas ir paraudimai, todėl geriausia rankas plauti šiltu vandeniu. Tai rekomenduojama daryti su skystu muilu, nes jis labiau drėkina odą. Apskritai, renkantis muilą, geriau, jeigu jo sudėtyje yra vitaminų A, D ir E arba pantenolio – šios medžiagos mažina odos sudirgimą“, – pranešime žiniasklaidai sako vaistininkė.

Dezinfekantą turėtų naudoti ne visi

Pasak S. Izmalkovos, rankas rudenį ir žiemą dirgina ne tik šaltas oras, bet ir staigūs temperatūrų pokyčiai, o jeigu dar naudojame ir dezinfekcinį skystį, rankų oda tampa dar pažeidžiamesnė.

„Dezinfekante esantis spiritas žaloja lipidinę odos plėvelę ir taip naikina natūralų apsauginį odos barjerą. Dėl to prie jos lengviau „kimba“ įvairios bakterijos, virusai, o pati oda tampa mažiau atspari aplinkos faktoriams. Kai lauke žvarbu, dažnai naudojant dezinfekcinį skystį padidėja tikimybė susidurti su įvairiomis problemomis, pradedant odos skilinėjimu, paraudimu ar šerpetojimu, baigiant rimtesniais susirgimais – dermatitu, egzema, uždegimu ar net bakterine infekcija. Tokiais atvejais gali prireikti ne tik vaistininko, bet ir gydytojo bei chirurgo pagalbos“, – teigia S. Izmalkova.

Vaistininkė priduria, kad žmonėms, turintiems odos problemų ir sergantiems tokiomis ligomis kaip žvynelinė ar dermatitas, vertėtų vengti dezinfekcinių skysčių, nes jie rizikuoja turimų susirgimų paūmėjimu.

Kokių medžiagų ieškoti rankų kremo sudėtyje?

S. Izmalkovos teigimu, kiekvienam gyventojui savo namuose būtina turėti rankų kremo, ypač artėjant žiemai. Anot specialistės, renkantis šią priemonę, ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį.

„Toli gražu ne visada brangiausias kremas labiausiai tiks jūsų rankoms – svarbiausia atkreipti dėmesį į odos būklę ir priemonės sudėtį. Pavyzdžiui, kai oda yra labai išsausėjusi ar susiduriama su rimtesnėmis problemomis, reikėtų rinktis kremus su terminiu vandeniu – ši medžiaga turi priešuždegiminių savybių. Taip pat apsauginėse priemonėse esantis šlapalas pašalina negyvos odos paviršių ir dėl to kremas gali įsiskverbti giliau, drėkinti ją labiau, o tokoferolis atstato odos plėvelę ir skatina jos regeneraciją. Tai – bene svarbiausi dalykai, kurių reiktų ieškoti rankų kremo sudėtyje“, – pasakoja S. Izmalkova.

Odos ir organizmo būklė – susijusi

Vaistininkė primena, kad prieš tepant kremą, rankas reikia nuplauti ir nusausinti, o apsauginę priemonę naudoti bent 2–3 kartus per dieną. Jeigu rankų oda labai išsausėjusi, specialistė rekomenduoja jas palaikyti šiltame vandenyje apie 2 minutes, švelniai nuvalyti ir tik tada tepti kremą. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad po tokios procedūros rekomenduojama į lauką neiti bent 2 valandas.

„Rankų odą reikia drėkinti ir „iš vidaus“. Dažnai rankų odos būklei įtakos turi ne tik aplinkos faktoriai, bet ir mūsų organizmas. Oda gali rausti ir suskirsti dėl tam tikrų medžiagų trūkumo, tad visuomet naudinga pagalvoti apie papildomą žuvų taukų, vitamino A ir D vartojimą“, – akcentuoja vaistininkė S. Izmalkova.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Ką daryti su pasibaigusio galiojimo vaistais
„Kada jūs paskutinį kartą peržiūrėjote savo namų vaistinėlę?", – tokį klausimą dažnai žmonėms užduoda &...
Populiarėjančios žirgų terapijos studentų praktikos bazei suteikta licencija
Žmonės vis dažniau stengiasi išvengti tradicinės medikamentinės medicinos ir ieško alternatyvių, natūralesnių gydymo ar...
Vaistų nuo skausmo poveikis kepenims: kokiais atvejais ši baimė nepagrįsta
Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų vaistus nuo skausmo vartoja bent kartą per mėnesį ar dažniau, tačiau jiems neri...
Klastinga juostinė pūslelinė gali ištikti visus, kurie sirgo vėjaraupiais
Remiantis statistika, maždaug 2 iš 10 žmonių bent kartą per gyvenimą suserga juostine pūsleline. Didelė dalis jų –...
Skenduolių statistiką blogina pervertinantieji savo jėgas
Statistika vis dar negailestinga – skendimų atvejų nemažėja. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duo...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų