D. Mikutienė: „Ministre, skaitant reikia dar ir suprasti“

Šiuo metu Seime užregistruotas Farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-564), perkeliantis Direktyvos 2011/62/ES nuostatas, kuriomis siekiama užkirsti kelią falsifikuotų vaistinių preparatų patekimui į Lietuvą. Kadangi vis daugiau falsifikuotų vaistų patenka į ES rinką, o tai kelia grėsmę žmonių sveikatai, Europos Komisija ėmėsi griežtų priemonių šiam procesui sustabdyti, numatydama reikalavimus vaistų gamintojams, didmeninėms įmonėms ir vaistinėms.

Griežti reikalavimai keliami ne tik veikliosioms, bet ir pagalbinėms medžiagoms, kurios yra vartojamos vaistų gamybai. Vaistų apsaugos priemonės turi būti tokios, kad būtų galima patikrinti atskirų pakuočių autentiškumą ir jas identifikuoti. Receptiniai vaistai turi būti su apsaugos priemonėmis. Kadangi neteisėtas vaistų pardavimas internetu taip pat kelia grėsmę žmonių sveikatai, todėl vaistų pardavimas internetu yra griežtinamas.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, komentuodamas pateiktą Farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, aiškina per žiniasklaidos priemones, kad įstatymas suteiks galimybę legalizuoti pigesnius vaistus iš trečiųjų šalių. Tai visiškai neatitinka šiame įstatymo projekte suformuluotų nuostatų. Nei viename pateikto Farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto straipsnyje nėra kalbama apie galimybę įvežti ir prekiauti vaistais iš trečiųjų šalių, ką nuolat teigia sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Dar daugiau, gal ministras nežino, kad tokia galimybė egzistuoja jau galiojančiame Farmacijos įstatyme. Cituoju galiojančio Farmacijos įstatymo 24 straipsnio 5 dalį: „5. Iš trečiųjų šalių importuojami vaistiniai, tiriamieji vaistiniai preparatai turi būti pagaminti įmonėse, kurioms tos šalies įgaliotos institucijos leista verstis vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba ir kurių geros gamybos praktikos standartai atitinka bent Europos Sąjungos nustatytuosius“. Taigi šiuo metu irgi galima įvežti vaistus iš trečiųjų šalių, tik reikia, kad vaistų gamintojas vaistų gamybą vykdytų pagal geros gamybos praktikos (toliau-GGP) reikalavimus ir turėtų gamybos licenciją. Direktyvos 2011/62/ES perkėlimas į nacionalinę teisę nesuponuoja taip ministro reklamuojamos galimybės artimiausiu metu, jau liepos ar rugsėjo mėnesį, legalizuoti prekybą vaistais iš Baltarusijos, Rusijos, Kinijos, Indijos ar kitų trečiųjų šalių. Reikia atvirai pripažinti, kad ministras klaidinančiai sieja Direktyvos 2011/62/ES perkėlimą į nacionalinę teisę su galimybe legalizuoti vaistus iš trečiųjų šalių. Atvirkščiai, Direktyvoje daugiau teisių suteikiama kontrolės Tarnyboms, kurios galės vietoje tikrinti, ar gamybos įmonė vaistus gamina pagal GGP reikalavimus. Dabar tas nebuvo daroma, kadangi kontrolės institucijoms nebuvo skiriamas reikiamas finansavimas. Pateikto Farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 61 straipsnio 7 dalyje siūloma numatyti, kad geros gamybos praktikos inspektorių, atliekančių patikrinimus trečiosiose šalyse, komandiruočių išlaidas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlygina tikrinami subjektai, kai patikrinimai atliekami gavus jų prašymą.

Beje, galima pagrįstai kelti klausimą, ar tokiu atveju kaip tik nepadidės šių vaistų savikaina. Tad tokiu jautriu pigių vaistų klausimu klaidinti žmones yra neatsakinga ir netoleruotina.

Ministras kaltina kažkokias įtakas ir interpretacijas dėl stipriai vėluojančio Direktyvos 2011/62/ES perkėlimo. Tačiau niekas kitas, o Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamentas nesugeba tinkamai ir kvalifikuotai parengti Farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Sveikatos reikalų komitetas ne kartą kreipėsi į ministeriją ir reikalavo įvertinti Farmacijos departamento darbuotojų kompetenciją. Dėl šios priežasties 2013 metų kovo mėnesį gautas Europos Komisijos oficialus pranešimas dėl Direktyvos 2011/62/ES neperkėlimo ir neįgyvendinimo nacionalinėje teisėje.

Tad neužtenka mokėti skaityti, reikia dar ir suprasti, ką skaitai.

lrs.lt