D. Mikutienė: maisto rinkos dalyvių atsakomybė turi būti skaidresnė

Rugsėjo 11 d. Seimo Sveikatos reikalų komitetas užregistravo Lietuvos Respublikos maisto įstatymo ir Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pakeitimo projektus.

Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė pabrėžė, kad vienas svarbiausių pakeitimų – siekis nustatyti aiškias visų maisto rinkos dalyvių pareigas ir atsakomybę, ypač tuomet, kai vartotojus būtina informuoti apie nesaugius produktus ir galimą žalą jų sveikatai.

„Pagal Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos pateiktą statistiką ir tendencijų analizę, matyti, kad vieni iš dažniausiai pasitaikančių pažeidimų – vartotojus klaidinančios informacijos apie maisto produktus ar gaminius, besiliečiančius su maistu, skleidimas. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, matydamas teisės aktuose reglamentavimo spragas ir tai, kad šios medžiagos, pagal Europos statistiką, yra vienos iš nesaugiausių, siekia reglamentuoti Lietuvoje medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, registravimą, gamintojų ir tiekėjų atsakomybę, taip pat griežtesnę kontrolę. Kitas problemos aspektas – informacijos apie nesaugius produktus viešinimas. Šiuo metu gan dažnai pasitaiko atvejų, kai prekybininkai ar gamintojai, iš verslo partnerių gavę informacijos ar patys nustatę nesaugių produktų rinkoje, neskuba informuoti apie tai nei vartotojų, nei kontroliuojančių institucijų. O tai – viena pagrindinių socialiai atsakingo verslo pareigų. Be to, galiojančiame Maisto įstatyme nėra aiškios nuostatos, kas kuria Maisto ir mitybos komitetus, kokios jų pareigos ir atsakomybė, gal todėl ir nematome komitetų veiklos rezultatų ir naudos visuomenei. Sveikatos reikalų komitetas norėtų aktyvesnės veiklos maisto saugos ir mitybos srityje – reikia išnaudoti mokslinį potencialą, siekiant sumažinti Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklius“, – sakė komiteto pirmininkė „darbietė“ D. Mikutienė.

Pasak politikės, kaip tik todėl teikiami kompleksiniai Maisto įstatymo ir Produktų saugos įstatymų pakeitimai. Juose numatytos aiškesnės, nūdienos aktualijas atitinkančios sąvokos. Pavyzdžiui, siekiama aiškiai sureglamentuoti, kas yra produkto pašalinimas iš rinkos ir kuo šis veiksmas skiriasi nuo produkto susigrąžinimo. Pakeitimo projekte taip pat numatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų įvertinama, ar maistas ir su maistu besiliečiančios medžiagos yra saugūs.

Vartotojų informavimo reikalavimai sugriežtinti bei įtvirtinamas nurodymas apie nesaugų produktą informuoti visuomenę bei sudaryti sąlygas vartotojams susipažinti su šia informacija. Be to, numatyta, kad informacija, susijusi su nesaugių produktų pateikimu į rinką, negali būti laikoma komercine paslaptimi.

Dar vienas svarbus pakeitimas – tai siekis nustatyti skaidresnę atsakomybės už maisto įstatymo nuostatų dėl maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugos pažeidimų taikymo tvarką, kurioje nurodomos baudos ir jų dydžiai, lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, atleidimas nuo atsakomybės, baudų skyrimo terminas, Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo ir baudų taikymo tvarka, nutarimų apskundimas ir baudų išieškojimas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikdama importuojamų ir rinkoje esančių maisto produktų valstybinę kontrolę, praėjusiais metais dėl nustatytų saugos, kokybės, laikymo sąlygų ir pasibaigusių tinkamumo vartoti terminų, uždraudė į Lietuvos rinką tiekti daugiau kaip 400 tonų maisto produktų.

2013 m. prekybos ir gamybos įmonėse uždrausta realizuoti 19 tonų nesaugių maisto produktų. Daugiausiai tai buvo žuvys ir kitos jūros gėrybės (9 tonos), vaisiai ir daržovės (daugiau kaip 8 tonos), kiaušiniai ir jų produktai (24 kg).

Seimo Ryšių su visuomene skyriaus informacija