Cinkas - ne tik sveikatos stiprinimui, bet ir apsaugai nuo COVID-19 infekcijos

Cinkas dalyvauja daugiau nei šimte ląstelėse vykstančių cheminių reakcijų. Nesuklysime jį pavadindami grožio mikroelementu – būtent jis palaiko gerą nagų, plaukų bei odos būklę. Cinkas itin svarbus ir siekiant šeimos pagausėjimo bei savo sveikata besirūpinantiems vyrams, kadangi užtikrina testosterono balansą, yra būtinas spermos gamybai.

Reklama

COVID-19 akivaizdoje cinkui turėtume skirti ypatingą dėmesį, kadangi jis reikalingas žmogaus imuniteto formavimuisi bei padeda kovoje su įvairiomis infekcijomis.

Cinkas – natūrali peršalimo, gripo bei COVID-19 apsaugos priemonė

Garsiausių Europos vakarų šalių universitetų moksliniais tyrimais nustatyta, jog cinko papildai gali padėti užkirsti kelią virusams, tarp jų ir koronavirusui. Pradėjus vartoti cinką per pirmas 24 val. po infekcijos simptomų atsiradimo, gali sutrumpėti ligos trukmė bei palengvėti eiga. Pavyzdžiui, 2017 m. Suomijoje atlikta metanalizė, kurios metu buvo įtraukti 7 moksliniai tyrimai su 575 tiriamaisiais, kurie susirgo gripu. Tų tiriamųjų, kurie kasdien vartojo 80-92 mg cinko, peršalimo ligos trukmė sutrumpėjo 33 proc. Vartoję 192-207 mg/d cinko sirgo net 35 proc. trumpiau [1].

Ta pati tendencija pastebima ir rinoviruso, hepatito C viruso bei koronaviruso atvejais, tikėtina, dėl to, kad visus šiuos virusus vienija panaši genomo sandara ir kai kurios kitos fermentinės funkcijos bei dauginimosi mechanizmai.

Kokia rekomenduojama cinko paros norma ir koncentracija kraujyje?

Cinko paros norma priklauso nuo lyties ir amžiaus:

vyrams rekomenduojama 11 mg per parą;

moterims – 8 mg per parą;

nėščioms ir maitinančioms moterims – 12 mg per parą;

vaikams rekomenduojama nuo 2 iki 11 mg per parą.

Moterims rekomenduojama cinko koncentracija kraujyje svyruoja nuo 10.7–17.5 μmol/l, mažesnė koncentracija gali būti nustatoma moterims nėštumo ir menstruacijų metu. Vyrams cinko koncentracija turėtų būti nuo 11.1 iki 19.5 μmol/l, o vaikams 9,8 – 16,8 μmol/l. Suaugusiems asmenims pirmieji trūkumo požymiai gali pasirodyti normai nukritus žemiau 9,9 μmol/l. Jei cinko kraujo tyrimo rezultatai yra mažesni nei 7 μmol/l, tai rodo, kad organizmas patiria cinko trūkumą.

Dažniausi cinko trūkumo simptomai

Cinko trūkumas gali pasireikšti tiek nespecifiniais simptomais, tokiais kaip sausa oda, trapūs nagai, slenkantys plaukai, nuovargis, nemiga, tiek gana būdingais ir lengvai atpažįstamais šio mikroelemento trūkumo požymiais – baltos dėmelės ant nagų ar blogas burnos kvapas. Tai sutrikimai, kuriuos pastebėjus būtina imtis priemonių ir užkirsti kelią galimoms cinko deficito sukeltoms ligoms, pavyzdžiui, mažakraujystei, depresijai, nevaisingumui. Šiuo laikmečiu galima cinko stygių sumaišyti su COVID-19 infekcija dėl panašios simptomatikos – skonio ir kvapo jutimo suprastėjimo ar blogos savijautos.

Perdozavimas taip pat pavojingas

Cinko perdozavimas gali būti toks pat pavojingas, kaip ir jo stoka. Per didelis cinko kiekis kraujyje gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, nuovargį, kosulį, karščiavimą, skrandžio skausmus, taip pat sutrikdyti organizmo sistemų balansą ir sukurti didelį laisvųjų radikalų kiekį, kuris gali lemti net onkologinius susirgimus. Todėl šio mineralo papildus rekomenduojama vartoti nedidesnėmis nei 40 mg dozėmis per dieną [2].

Kas 5-am lietuviui trūksta cinko!

2020 metais „Antėja laboratorija“ tyrimų duomenimis nustatyta, kad kas 5-am lietuviui trūksta cinko. 23,6 proc. cinko kraujo tyrimą atlikusių asmenų nustatytas cinko deficitas ir tik 0,6 proc. turėjo per didelį cinko kiekį kraujyje.

Ypač cinko kiekį reikėtų stebėti asmenims, kuriems atliekamos kraujo dializės, vargina imuninės sistemos ligos. Jautri grupė, kuriai labai svarbu stebėti cinko kiekį kraujyje, yra besilaukiančios ar žindančios moterys bei neišnešiotukai ir vaikai, negaunantys pakankamo cinko kiekio su maistu. Į rizikos grupę taip pat patenka senjorai, vegetarai ir veganai bei asmenys, sergantys lėtinėmis inkstų ligomis, bulimija, anoreksija, periodiškai vartojantys vaistus ar antibiotikus.

Patarimai geresnei savijautai

Mūsų organizmas pats cinko negamina, o jį gauna tik su maistu ar maisto papildais. Dėl šios priežasties būtina stebėti savo kasdienę mitybą ir atkreipti dėmesį į papildų sudėtį, ar juose yra pakankama cinko paros norma. Be to, vartojamų produktų maistingumo deklaracijose nurodomas cinko kiekis gali būti netikslus.

Cinko randama mūsų kasdien vartojamuose produktuose – saulėgrąžų ir moliūgų sėklose, jūros gėrybėse, grybuose, baltymų turtingoje mėsoje, ankštiniuose produktuose, riešutuose, vaisiuose ir daržovėse. Jei manote, kad vartojate pakankamai šių produktų, vertėtų vis vien pasitikrinti. Dėl pramoninių ir automobilių išmetamų dujų susidarantys rūgštūs lietūs ,,išplauna” iš dirvožemio bei iš maisto produktų cinką, todėl svarbu profilaktiškai tyrimų pagalba sekti šio mikroelemento kiekį kraujyje bei pasitarus su šeimos gydytoju vartoti maisto papildus ar atitinkamai koreguoti mitybą.

Šaltiniai:

Hemilä H. Zinc lozenges and the common cold: a meta-analysis comparing zinc acetate and zinc gluconate, and the role of zinc dosage. JRSM Open. 2017;8(5):2054270417694291, 2017.

Frontera JA, Rahimian JO, Yaghi S, et al. Treatment with zinc is associated with reduced in-hospital mortality among COVID-19 patients: a multi-center cohort study, 2020.