Cezario pjūvio operacija – ar moterys tikrai žino viską?

Cezario pjūvis – iki šiol ne tik medicinos, bet ir populiariojoje spaudoje diskusijas kelianti chirurginė procedūra, atliekama siekiant išvengti grėsmingų komplikacijų, keliančių pavojų motinos ar naujagimio gyvybei ir sveikatai. Tačiau ar tikrai kiekviena moteris yra pakankamai informuota apie visas galimas cezario pjūvio komplikacijas?

Reklama

„Tai – viena iš procedūrų, kurias iki šių dienų nemaža dalis nėščiųjų ir gimdyvių mielai rinktųsi klaidingai manydamos, jog taip apsaugo naujagimio sveikatą ir gyvybę“, – sako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje viešą paskaitą skaičiusi gydytoja akušerė ginekologė doc. Eglė Bartusevičienė.

Gydytoja įvardino pagrindines priežastis, kodėl gimdyvėms atliekama cezario pjūvio operacija, ir pabrėžė, kad ši chirurginė procedūra gelbsti gyvybę ir sveikatą tik tada, kai yra atliekama pagal absoliučias, argumentuotas ir pagrįstas indikacijas, t. y. kai natūralus gimdymas per makštį yra rizikingesnis nei galimos cezario pjūvio komplikacijos.

„Didesnį cezario pjūvio operacijų skaičių šiandien lemia tokios priežastys kaip vis vyresnis gimdyvių amžius, vyraujanti nutukimo „epidemija“, dažniau atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Dėl geros medicinos pagalbos daugiau moterų, kurios serga sunkiomis lėtinėmis ligomis ir kurios anksčiau nepastodavo ir neišnešiodavo kūdikio, dabar gali gimdyti, tačiau joms dažnai atliekama cezario pjūvio operacija“.

Nepaisant to, kad pagrindinė priežastis, kodėl moterys kartais pageidauja, jog joms būtų atliekama ši operacija, išlieka naujagimio saugumas ir sveikata, gydytoja pabrėžia kitą vyraujantį motyvą.

„Manoma, kad cezario pjūvis yra tarsi išeitis, norint išvengti gimdymo skausmų. Tuomet susidaro kiek ironiška situacija – gimdyvė, siekdama išvengti vienkartinio skausmo, rizikuoja ateityje patirti nuolat besitęsiančius ar pasikartojančius skausmus dėl galimai po operacijos susidariusių sąaugų pilve“, – pasakojo gydytoja akušerė ginekologė ir tuo pačiu iškėlė klausimą, ar moterys yra pakankamai informuotos apie su šia operacija susijusias komplikacijas naujagimiui bei tolimąsias komplikacijas moteriai.

Komplikacijos, kurios gali kilti cezario pjūvio operacijos metu ar po jos, yra susijusios ne tik su anestezija: galimas greta esančių organų pažeidimas, didesnė infekcijos, kraujo perpylimo tikimybė, trombembolinės komplikacijos, sąaugos pilve, kurios ateityje sukelia persistuojantį skausmą. „Po cezario pjūvio moterims sunkiau ateityje pastoti, dažniau nėštumas būna negimdinis ar baigiasi persileidimu. Jei moteris pastoja, kitas nėštumas ir gimdymas tampa rizikingesnis. Dažniau būna vaisiaus augimo sulėtėjimas, priešlaikinis gimdymas, gimdos plyšimas, nenormalus placentos prisitvirtinimas gimdoje ar jos įaugimas į gimdos sieną, dėl ko gimdymo metu moteris dažnai netenka daug kraujo, iškyla grėsmė naujagimio ir jos pačios sveikatai ir gyvybei“.

Gydytoja pabrėžia, jog moterims svarbu žinoti, kad cezario pjūvio operacijos būdu gimę naujagimiai dažniau patiria kvėpavimo sutrikimus iškart po gimimo. „Operacijos metu naujagimių oda ir žarnynas nėra apsėjamas gerosiomis motinos bakterijomis, kurios labai svarbios vaiko imunitetui ir metaboliniams procesams organizme vystytis. Būtent dėl to cezario pjūvio operacijos būdu gimę vaikai dažniau serga I tipo cukriniu diabetu, nutukimu, bronchine astma ir kitomis imuninės sistemos ligomis“. Dėl šių priežasčių doc. E. Bartusevičienė pabrėžė, kad ši operacija turi būti atliekama tik esant pagrįstoms indikacijoms.

Kauno klinikose vykusioje viešoje paskaitoje gydytoja doc. E. Bartusevičienė paneigė ir vieną dažniausiai girdimų mitų: „Moterys mano, kad kartą gimdymo metu patyrus cezario pjūvio operaciją, natūraliai pagimdyti nėra įmanoma – moksliniai tyrimai byloja, kad tai pavyksta vis didesniam procentui gimdyvių. Sumažinti nereikalingų cezario pjūvio operacijų skaičių galima tik šviečiant visuomenę. Būtina garsiai kalbėti apie galimas komplikacijas ir problemas, skatinti akušerių autonominę praktiką. Labai svarbu išgirsti duomenis, kurie padarė įtaką visuomenės sveikatai pasaulyje ir žengti koja kojon su naujausiomis, mokslo žiniomis pagrįstomis praktikomis“, – pataria docentė.

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė atskleidžia, kad siekiant sumažinti nereikalingų cezario pjūvio operacijų skaičių jau ne vienerius metus yra svarstomos ir kuriamos prevencinės priemonės, o nėščiųjų ir jų šeimos narių žinių gerinimui klinikoje buvo įkurta „Šeimos akademija“. „Vis plačiau į nėščiųjų ir gimdyvių priežiūrą, jų sveikatos raštingumo didinimą savarankiškai dirbdamos įsijungia akušerės, o moterys vis labiau pasitiki jų profesionalumu. Mūsų klinika yra neabejotina lyderė kompetentingų ir savarankiškų akušerių rengime. Be to, čia dirbantys specialistai rekomenduoja nacionaliniu mastu cezario pjūvio operacijų skaičių vertinti kaip vieną iš akušerinės pagalbos kokybės kriterijų“.

Nuo 2012 m. klinikos gydytojai analizuoja cezario pjūvio operacijų skaičiaus dinamiką. Specialiuose standartizuotuose interaktyviuose kursuose buvo atnaujintos visų Lietuvos stacionarų perinatalinių komandų žinios ir praktiniai įgūdžiai instrumentinių gimdymo būdų, vaisiaus būklės stebėsenos klausimais. Jau minėta programa leido parengti 72 šiuolaikines akušerijos ir neonatologijos metodikas, kurių viena dalis skirta visuomenei. Sisteminiai darbai jau davė rezultatus, kurie neliko nepastebėti ir Europoje: cezario pjūvio operacijų skaičius Lietuvoje nuo 26,5 proc. (2012 m.) sumažėjo iki 20,6 proc. (2017 m.), Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje jis sumažėjo 3 proc. ir siekia 27,3 proc.