Balandžio 26-oji ne vienam – skaudi data. Prieš trisdešimt vienerius metus dalyvavę likviduojant Černobylio avariją žmonės to pasekmes jaučia iki šiol, tai atsiliepia ir jų šeimoms.
1986 metų balandžio 26-ąją Ukrainoje ketvirtame Černobylio atominės elektrinės bloke nugriaudėjęs sprogimas pakeitė daugelio gyvenimą. Apie šią avariją valdžia kurį laiką tylėjo, o vėliau apie jos pasekmes begėdiškai melavo . Tuo metu laikytasi politikos – nieko neskelbti, slėpti informaciją.
Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Panevėžio skyriaus pirmininkė Vida Trakelienė sako, kad likviduojant avarijos pasekmes dalyvavo 240 Panevėžio miesto ir rajono gyventojų. Darbas radioaktyviosiomis medžiagomis smarkiai užterštoje vietovėje paliko savo pasekmes. Pasak V. Trakelienės, šiuo metu gyvi likę tik apie pusė černobyliečių – 140.
Daugiausia iš mūsų krašto į Černobylį siųsti vairuotojai. Žmonės ten tvarkė aplinką, dirbo valgykloje, sandėliuose ir kitus darbus. V. Trakelienės teigimu, skaudžiausia, kad siųsti ir būtinosios karo tarnybos kareiviai – jauni vaikinukai. Tokių buvo ir iš Panevėžio krašto.
„Jauni vyrai gavo radiacijos. Grįžę tuokėsi, nieko apie tai nesakė būsimoms žmonoms“, – „Sekundei“ pasakojo moteris. Deja, pasekmės atsiliepia tiek jiems patiems, tiek jų vaikams. Pasak pirmininkės, ne vienas apskritai nesukūrė šeimos, o daliai šeiminis gyvenimas nesusiklostė. Černobylio avarijos padarinių likviduotojus kamuoja įvairios onkologinės ligos, insultas, infarktas, kraujagyslių, nervų ligos.
V. Trakelienė sako su jais bendraujanti, juos lankanti, žinanti, kas dedasi jų gyvenime. Avarijos metinių, pasak jos, nemini – nelabai būtų ir kam susirinkti, nes dauguma yra sunkūs ligoniai. Be to, tokios datos skaudžiai primena tragediją, o tokie prisiminimai – traumuoja.
Pasigendama ir valstybės dėmesio. Pasak pirmininkės, išėjus į pensiją, gaunamas 58 eurų priedas, taip pat priedą gauna tie žmonės, kuriems nustatytas tam tikro lygio neįgalumas. Moteris pasidžiaugė, kad „Černobylio“ nariai yra pripažinti nukentėjusiais nuo okupacijų. Jiems padeda Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, skiria vienkartines pašalpas.
„Sveikatai pablogėjus, mirties, nelaimės šeimoje atveju ar mirus kam nors iš artimųjų šis centras skiria lėšų. Kiek turi lėšų, tiek ir skiria“, – V. Trakelienės sako, kad tokia finansinė parama labai svarbi. Pasak pirmininkės, skiriama ir 60, ir 70 eurų. Mirties atveju – 120 eurų.
Nukentėjo dukart
Lietuva, sprogus Černobylio reaktoriui, nukentėjo dvigubai. Nors tikslių duomenų nėra, tačiau manoma, kad likviduojant avarijos pasekmes, statant Slavutyčiaus miestą, dalyvavo 7 000 lietuvių. Be to, kaip ir per didelę dalį Europos, per septyniolika Lietuvos rajonų praslinko radioaktyvus debesis. Įrodyta, kad stresinė būklė, nervinė įtampa, nežinia sugrįžus – paveikė radiacija ar nepaveikė – daugeliui išprovokavo elementarių somatinių ligų – kraujagyslių, neurologinių, virškinimo trakto ir kt., augimą. Tai atskleidė Europos Komisijos finansuotų projektų rezultatai.
Nors Lietuvos judėjimas „Černobylis“ neturi statistikos, kiek žmonių mirė dėl radiacijos poveikio sveikatai Černobylyje, tačiau manoma, kad mirštamumas neviršija arba nedaug viršija bendrą šalies mirštamumą. Skirtumas tas, kad avarijos likviduotojai ilgą laiką gyvena kamuojami įvairių ligų.
Likviduodami avarijos pasekmes, žmonės ten dirbo įvairiu laikotarpiu, tad ir poveikis labai įvairus. Kiek žinoma, pirmomis avarijos dienomis Černobylyje teko būti dviem lietuviams, tačiau tokių, kurie būtų matę branduolinę reakciją, kiek žinoma, nėra.
Faktai
Sprogimo metu branduolinis reaktorius buvo visiškai sunaikintas, o į aplinką pateko didžiulis kiekis radioaktyviųjų medžiagų.
Ši avarija buvo viena didžiausių tragedijų atominės energetikos istorijoje.
Skaičiuojama, kad per keletą metų, likviduojant avarijos pasekmes, dirbo 600 tūkst. likviduotojų iš įvairių buvusios Sovietų Sąjungos respublikų.