Ar saugios ekskursijos į Černobylio atominės elektrinės apylinkes?
1986 m. balandžio 26-osios naktį Ukrainoje įvyko viena didžiausių branduolinių avarijų žmonijos istorijoje. Sprogo ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės reaktorius. Po sprogimo dar 10 dienų nepavyko sustabdyti radioaktyvių medžiagų sklidimo į aplinką.
Per tą laiką į atmosferą pateko didelis kiekis radionuklidų, skleidžiančių alfa, beta, gama spinduliuotes. Juos vėjas išnešiojo po visą Europą. Dėl žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingo radiacijos lygio iš teritorijų, esančių 30 km spinduliu aplink elektrinę, buvo evakuoti visi gyventojai. Avarijos padarinių likvidavime dalyvavo daugiau kaip 600 tūkst. žmonių (civilių ir kariškių) iš visos tuometinės Sovietų Sąjungos.
Žinoma, kad radionuklidai visiškai suskyla ir tampa nepavojingi kai įvyksta 10 jų skilimo ciklų, todėl po avarijos praėjus 30 metų trumpą pusėjimo trukmę turintys radionuklidai, tokie kaip jodas I-131, ksenonas Xe-33, cezis Cs-134, jau yra visiškai suskilę ir grėsmės nebekelia. Šiandien didžiausią poveikį žmonių sveikatai lemia avarijos metu į aplinką išmesti ilgą pusėjimo trukmę turintys radionuklidai, tokie kaip cezis Cs-137 (gama spinduolis), stroncis Sr-90 (beta spinduolis) bei plutonio izotopai (alfa spinduoliai). Šių radionuklidų pusėjimo trukmė skaičiuojama dešimtimis ir net tūkstančiais metų.
Pastaruoju metu vis daugiau asmenų domisi organizuojamomis išvykomis į Černobylio uždarąją zoną. Šių kelionių metu aplankomos evakuotos gyvenvietės, sprogęs ketvirtasis elektrinės reaktorius bei kiti atominės elektrinės objektai. Nors radioaktyvumas Černobylio atominės elektrinės apylinkėse šiandien jau nėra toks didelis kaip pirmaisiais metais po avarijos, tačiau leistinas lygis vis dar viršijamas dešimtis, o vietomis ir šimtus kartų. Šie skaičiai patvirtina, kad apylinkės ne tik išlieka netinkamos gyventi, bet net ir buvimas jose kelia grėsmę žmonių sveikatai.
Kuo didesnę apšvitą patiria žmogus, tuo didesnė rizika jo sveikatai, nes jonizuojančioji spinduliuotė paveikia žmogaus organizmo ląsteles. Poveikis ląstelėms skirstomas į tiesioginį ir netiesioginį. Tiesioginio poveikio metu jonizuojančioji spinduliuotė tiesiogiai pažeidžia ląstelėje esančias DNR molekules, o pagal netiesioginio poveikio teoriją, jonizuojamos ląstelės viduje esančios vandens molekulės, susidaro laisvieji radikalai, kurie, sąveikaudami su DNR molekule, sukelia joje struktūros ir cheminių pokyčių. Manoma, kad 70 proc. jonizuojančiosios spinduliuotės sąveikos su ląstele atvejų vyksta per netiesioginį poveikį.
Žmogui būnant padidinto radiacinio fono aplinkoje, didėja rizika patirti sveikatos sutrikimų, išsivystyti onkologinėms ligoms.
Kai jonizuojančioji spinduliuotė pažeidžia tik vieną iš dviejų DNR molekulės polinukleotidinę grandinę, jos atsistatymo procesas nesudėtingas – kaip šablonas naudojama nepažeista polinukleotidinė grandinė. Tačiau, kai pažeidžiamos abi grandinės, molekulės atsistato kur kas sudėtingiau. Tokie pažeidimai daug dažniau baigiasi ląstelių mutacija ar jų mirtimi. Susidarius dideliam mutavusių ląstelių kiekiui išsivysto navikai.
Radiacijos poveikis kiekvienam žmogui yra skirtingas. Jautriausios jonizuojančiajai spinduliuotei yra besilaukiančios moterys ir vaikai. Embrionas ir vaisius yra gerokai jautresni jonizuojančiajai spinduliuotei nei vaikai, o vaikai, be jokios abejonės, kur kas jautresni nei suaugę žmonės. Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis embrionui, vaisiui ir vaikui gali sukelti keliasdešimt kartų didesnę žalą nei suaugusiam žmogui. Didesnį vaikų jautrumą lemia spartesnis ląstelių dalijimosi greitis, smulkesni organai, imuninės sistemos skirtumai ir kiti veiksniai. Besilaukiančios moterys jautriausios 5–8 nėštumo savaitę. Tuo metu vyksta embriono organų formavimasis, o gauta apšvita gali sukelti apsigimimų.
Nors po Černobylio branduolinės elektrinės avarijos jau praėjo trisdešimt metų, tačiau elektrinės apylinkės išlieka smarkiai užterštos radioaktyviomis medžiagomis. Žmogui būnant padidinto radiacinio fono aplinkoje, didėja rizika patirti sveikatos sutrikimų, išsivystyti onkologinėms ligoms. Šios rizikos dar didesnės vaikams ir besilaukiančioms moterims, todėl prieš priimant sprendimą vykti į Černobylio uždarąją zoną, būtina įvertinti radiacijos poveikį sveikatai bei atsižvelgti į jai kylančias grėsmes.
Lietuvos gyventojai, grįžę iš kelionės po Černobylio uždarąją zoną ir nerimaujantys dėl galimos vidinės ar paviršinės taršos, gali kreiptis į Radiacinės saugos centrą Vilniuje, Kalvarijų g. 153, telefonu (8 5) 236 1936 arba el. paštu rsc@rsc.lt.
Radiacinės saugos centro informacija
Susiję straipsniai
