Antradienis, 2024.06.18
Reklama

Celiakija. Naujas tyrimas privertė suabejoti žinomomis ligos priežastimis

Audrė Bartaševičiūtė | 2014-11-10 00:01:26

Celiakija – autoimuninė lėtinė liga, glaudžiai susijusi su virškinamojo trakto sistema. Nors iki šiol didžiausią įtaką celiakijai turėjo paveldimumas ir baltymas gliutenas, pradedama svarstyti ir apie kitus ligos “sukėlėjus”.

duona
Sergant celiakija reikia atsisakyti gliuteno turinčių grūdų produktų. Algirdo Kubaičio nuotr.

Kas toji celiakija?

Celiakinė liga yra autoimuninis sutrikimas, kuris pasireiškia genetinį polinkį šiai ligai turintiems žmonėms. Dar ši liga kartais vadinama gliutenui jautria enteropatija. Kartu tai yra ir lėtinė virškinimo liga, kai suvalgius baltymo gliuteno turinčio maisto vyksta įvairios autoimuninės bei uždegiminės reakcijos. Dėl to yra žalojama plonųjų žarnų gleivinė.

Pats gliutenas yra grūdinis baltymas, sudarytas iš gliadino, gliuteninino, sekalino ir hordeino. Lietuviškai dar šis baltymas vadinamas tiesiog glitimu. Jis randamas kviečiuose bei kituose javuose.

Pagrindiniai celiakinės ligos simptomai iki šiol buvo siejami būtent su šiuo baltymu. Suvalgius gliuteno turinčio maisto gali būti jaučiami labai nemalonūs reiškiniai žarnyne. Vyksta imuninis organizmo atsakas į šį baltymą. Palaipsniui gliuteno vartojimas ir atsirandančios imuninės reakcijos bei uždegimas naikina tam tikrus su absorbcija susijusius audinius plonosiose žarnose. Organizmui tampa sunku absorbuoti daugelį medžiagų iš maisto. Nediagnozavus ligos ar toliau renkantis maistą su gliutenu, sutrinka šių maisto medžiagų absorbcija: riebalų, kalcio, geležies, folatų. Pasireiškia su šių medžiagų trūkumu susiję simptomai.

Manoma, kad liga paveikia bent vieną iš 100 žmonių visame pasaulyje.

Simptomai

Nors simptomai įvairuoja ir kiekvienam pacientui gali būti individualūs (bei taip pat gali būti supainiojmai su kitomis ligomis), pagrindiniai nusiskundimai būna tokie:

Virškinimo problemos, kaip pilvo pūtimas, raižymas, skausmas, meteorizmas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, vėmimas, blyški išmatų spalva, svorio kritimas (net jei asmuo nekeičia mitybos ar nesilaiko dietų).

Ginekologinės problemos. Pavyzdžiui, ilgą laiką nesergama mėnesinėmis.

Odos problemos, bėrimas. Dažniausiai tai – herpetiforminis dermatitas. Juo sergant, vargina ilgai besitęsiantis niežėjimas, atsiranda pūslelių, bėrimų ant alkūnių, kelių, sėdmenų, nugaros. Bėrimai dažniausiai esti panašaus dydžio ir formos. Gali atsirasti randai, o visas šis susirgimas dažnai painiojamas su egzema.

Geležies stokos anemija, atsiradusi dėl geležies absorbcijos sutrikimo plonosiose žarnose.

Dilgčiojantis pojūtis kojose ir rankose, atsiradęs dėl nervų pažeidimo ir kalcio stokos.

Pūslelės burnoje.

Būdinga nuotaikų kaita, nuolatinis nuovargis, depresija.

Gali pasireikšti nevaisingumas arba persileidimas.

Raumenų ir kaulų problemos. Pavyzdžiui, raumenų mėšlungis, kaulų ir sąnarių skausmas. Taip pat artritas, kaulų retėjimas, osteoporozė.

Vaikus, sergančius celiakine liga, gali kamuoti nuotaikų kaita, dirglumas, nuovargis, sutrikti augimas ir vystymasis, išsivystyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo liga. Taip pat vaikus kamuoja sunkumas nuryti, pieninių dantų emalio pažeidimai.

Kas ištinka ligos negydant?

Žinoma, kad celiakinė liga gali išsivystyti bet kuriame gyvenimo etape, kai žmogus turi genetiškai nulemtą polinkį. Reikia tik pavartoti tuos maisto produktus, kuriuose gausu gliuteno. Ligos laiku nediagnozavus ir negydant, gali atsirasti ne tik su liga susijusių sveikatos problemų, bet ir išsivystyti kitos ligos. Pavyzdžiui, kitos autoimuninės ligos, kaip pirmojo tipo diabetas arba išsėtinė sklerozė. Medicininiuose leidiniuose su celiakija siejami ir šie sveikatos sutrikimai:

Anemija, vitaminų ir mineralų stoka;

Osteoporozė;

Nevaisingumas, persileidimas;

Centrinės ir periferinės nervų sistemos ligos: epilepsija, migrena, ataksija, demencija, neuropatija ir miopatija, leukoencefalopatija;

Žarnyno vėžys, limfomos, kasos nepakankamumas.

Kaip liga gydoma?

Deja, stebuklingo vaisto nuo šios ligos nėra. Pirmiausia tai autoimuninė liga, lydintį žmogų visą gyvenimą. Jei sergate šia liga, griežtai rekomenduojama vengti viso maisto, kuriame yra glitimo. Atsisakius glitimo turinčių maisto produktų, simptomai ir būklė pagerėja kone per keletą dienų, kol galiausiai išnyksta. Daugeliu atvejų liga praeina per šešis mėnesius nuo begliuteninės dietos pradžios. Tokios dietos žmogus privalo laikytis visą likusį gyvenimą.

Mat suvalgius maisto su gliutenu vėl, žarnynas gali būti pažeidžiamas ir problema atsinaujinti.

Kai kurių žmonių liga būna stipriai pažengusi ir vien dietos neužtenka. Tokiu atveju reikia gydyti visus sutrikimus, kuriuos sukėlė celiakija: anemiją, žarnyno pažeidimus, vitaminų ir mineralų stoką, centrinės ir periferinės sistemos ligas, judėjimo aparato problemas. Tačiau kaip išsiaiškinsime netrukus, neverta nuvertinti ir glitimo neturinčių baltymų įtakos šiai autoimuninei ligai.

Kokio maisto labiausiai nepatariama valgyti celiakija sergantiems pacientams? Kviečių, rugių, miežių patiekalų. Arba tokių produktų, kaip antai  duona, alus, pyragai, saldainiai, makaronai, dribsniai, traškučiai, padažai, bulvytės fri ir kt. Net maži kiekiai šio maisto gali sukelti autoimuninės sistemos reakciją ir žarnyno pažeidimus bei nemalonius pojūčius.

Na, nebent maisto produktas būtų paženklintas kaip gliuteno neturintis produktas.

Prieštaringi iki šiol buvusioms teorijoms tyrimai

Pasirodo, baltymas gliutenas gali būti ne vienintelis faktorius, dėl ko sergant celiakine liga pacientams žarnyne pasireiškia uždegiminiai procesai. Priešingai nei tikėta ir manyta iki šiol, ir gliuteno neturintys baltymai gali sukelti įvairias su liga susijusias reakcijas. Pavyzdžiui, imuniteto atsaką, uždegimo reakcijas.

Profesorius Armin Alaedini iš Kolumbijos universiteto Niujorke (JAV) teigia, kad gliuteniniai baltymai sudaro apie 75 proc. kviečiuose randamų baltymų ir kone vienintelis „vaistas“ celiakinei ligai gydyti šiuo atveju yra vengti gliuteno turinčio maisto. Tačiau A. Aleadini vadovaujama mokslininkų komanda pasišovė ištirti, ar tik neįmanoma sukurti kokios geresnės priemonės ar vaisto. Be to, mokslininkai siekė daugiau išsiaiškinti apie šią ligą. Mat įvairiuose moksliniuose šaltiniuose skelbiama informacija apie celiakiją ir jos priežastis kartais nesutampa. Kitaip tariant, nėra viskas iki galo ištirta apie šią ligą.

Tyrimui paimti celiakija sergančių pacientų kraujo mėginiai. Kai kurie pacientai taip pat sirgo herpetiforminiu dermatitu, siejamu būtent su celiakija. Kraujo mėginiai buvo veikiami gliuteno neturinčiais baltymais ir stebimos kraujyje vykstančios reakcijos. Pacientų kraujo pavyzdžiai taip pat lyginti ir su nesergančių šia liga asmenų kraujo mėginiais. Atrasta nei daug, nei mažai – sergančiųjų kraujo mėginiuose vyko įvairios uždegiminės, imuniteto sukeltos reakcijos. Ir visa tai nepaisant to, kad kraujas buvo veikiamas ne gliuteno baltymu. Štai sergančiųjų kraujo mėginiuose pasigamino antigenų, kurie atakavo ir ne gliuteno baltymus. Keli tokių ne gliuteno baltymų pavyzdžiai yra serpinai, purinai, alfa – amilazės/prioteazės inhibitoriai, globulinai ir farininai.

Taigi tyrimo autoriai turi dar didesnę motyvaciją toliau gilintis į šios ligos mechanizmus . Be to, tyrimo vadovas pastebi, kad kuriant vaistus celiakinei ligai ginkdie nereikia nuvertinti ne gliuteininių baltymų įtakos organizmo imuninėms reakcijoms.

O vieno vienintelio gliuteno poveikis, ko gero, iš šiol buvo pervertintas.

 Šaltiniai:

 Huebener S, Tanaka CK, Uhde M, Zone J, Vensel W, Kasarda D, et al. Specific Non-Gluten Proteins of Wheat are Novel Target Antigens in Celiac Disease Humoral Response. Journal of Proteome Research. 2014.

https://celiac.org/

https://www.webmd.com/digestive-disorders/celiac-disease/celiac-disease?page=2

https://www.medicaldaily.com/gluten-isnt-celiac-diseases-only-trigger-new-understanding-non-gluten-proteins-309646

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Klaipėdos universiteto ligoninė pertvarko skubios pagalbos paslaugas
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) nuosekliai įgyvendina struktūrinius pokyčius, kurie lems kokybiškesnes ir pacienta...
Miastenija – kokia tai liga ir kaip ją atpažinti?
Dažnas žmogus gali pajusti raumenų silpnumą, tačiau kartais tai gali būti pirmieji miastenijos simptomai. Miastenija &nd...
Pavartojote per daug alkoholio? Kokias klaidas darome norėdami pasveikti
Bandydami sumažinti išgerto alkoholio sukeltus negalavimus, žmonės neretai griebiasi savijautą po vakarėlio ne...
Santaros klinikų vadovas prof. Tomas Jovaiša: „Pokytis – tai nuolatinė būsena“
2024 m. birželio 11 d., laimėjęs konkursą į generalinio direktoriaus pareigas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros...
Nuo 2023 m. pradžios pacientams pradėti kompensuoti beveik 40 naujų vaistų
Kompensuojamųjų vaistų sąrašus kasmet papildo dešimtys naujų vaistinių preparatų, kurie padeda užtikrinti Lietuvos pacie...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų