Seimas ką tik priėmė vieną didesnių sveikatos sistemos pertvarkų. Paskutinę birželio dieną skubos tvarka priimtos pataisos keičia, kaip valstybė apmoka gydymą: pirmenybė – valstybinėms įstaigoms, privačios pasitelkiamos tik likučiui. Įsigalios 2027-aisiais. Bet priimta dabar ir palikta tiems, kurie šios reformos nerengė.
Trumpai, ką tai reiškia pacientui: papildomos paslaugų apimtys per ligonių kasą pirmiausia atiteks valstybinėms įstaigoms. Su privačiomis klinikomis, kuriose pacientai irgi gydosi nemokamai, sutartys bus sudaromos tik tada, kai valstybinės nepajėgs užtikrinti paslaugų. Šeimos gydytojo lygmens tai neliečia.
Pažvelkim, kas tame palikime.
Privatiems: minus 6 proc. nuo starto. Privačių įstaigų metinė sutartinė suma fiksuojama ties 94 proc. 2025 m. sumos. Tai ne „stabilumas“, o įšaldymas su sumažinimu, dar prieš pamatuojant poveikį.
Lubos pagal praeitį – bauda už augimą. Investuoji į pajėgumą, kad trumpintum eiles, bet bazė užfiksuota praeityje, o viskas virš lubų neapmokama. Paskata daryti daugiau – panaikinta.
Socialinio teisingumo paradoksas. Jei valstybės apmokama paslauga privačioje įstaigoje tampa nebeprieinama, pasiturintis pacientas susimoka pats. Mažesnes pajamas gaunantis lieka eilėje. Skelbiamas teisingumas realiai pataiko būtent į tuos, kurie negali nusipirkti, ypač regionuose.
Gydytojų dekretu neperkelsi. Specialistas renkasi darbo vietą pagal atlyginimą, krūvį, kultūrą, technologijas ir pagarbą profesijai, ne pagal apimčių lentelę. Ribojimas privačiame sektoriuje naujų gydytojų rajonuose nesukurs. Dalis pasitrauks į mokamas paslaugas, didmiesčius ar emigraciją ir eilės tik ilgės.
Vertinimas po fakto. Poveikio vertinimas atliekamas tik įsigaliojus, iki 2030-ųjų. Maža to, jame iš anksto įrašyta laukiama kryptis: viešosiose apimtys turi augti, privačiose – mažėti. Tikslas užfiksuotas dar nepamačius nė vieno paciento rezultato.
Teisėti lūkesčiai ir Konstitucija. Įstaigos investavo ir plėtėsi pagal galiojusias taisykles. Konstitucinio Teismo doktrina reikalauja objektyvių, iš anksto žinomų, nediskriminacinių kriterijų. Visiškas pirmumas vienai grupei pagal nuosavybę kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai. STT įvardijo neproporcingas sąlygas, o jos pasitraukimas rėmėsi politiniu pažadu, ne pataisytu įstatymo tekstu, t. y. rizika liko įstatyme, tik dingo iš darbotvarkės.
Pasiūlymas grąžinti projektą naujam ministrui buvo. Jis atmestas balsavimu.
Tad ką paveldi naujoji Vyriausybė? Konfliktą su medikais, pacientais ir pačia STT. Įpareigojimą iki 2026 m. rugsėjo 30 d. poįstatyminiais aktais parašyti kriterijus, apimtis ir atrankos tvarką – reformai, kurios pati neparengė ir kurios nauda neįrodyta. Beveik garantuotus teisinius ginčus.
Nueinanti komanda priėmė. Atsako ateinanti.
O kur visame tame pacientas? Juk matas turėtų būti vienas: ar žmogus gauna reikiamą paslaugą laiku, saugiai ir jam pasiekiamoje vietoje. Ne įstaigos nuosavybės forma. Ne sektorių rietenos. Pacientas.
Stiprinti viešąjį sektorių – teisinga. Bet stiprinti jį silpninant kitą sistemos dalį, apeinant poveikio vertinimą ir nepaisant STT, yra ne stiprinimas, o perskirstymas, įvilktas į skubą.
Geri sprendimai išlieka ir po rinkimų, ir po kadencijų, ir po ministrų. Šis priimtas taip, lyg bijotų būti peržiūrėtas.
Komentaro autorius – šeimos ir odontologijos klinikos „Signata“ vykdantysis direktorius Karolis Buika
Šiame straipsnyje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė, todėl VLMEDICINA.LT už turinį neatsako.