Ligoninių priedangos negali virsti sandėliais

Birželio viduryje sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pasirašė įsakymą, kuriuo stiprinamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms. Portalas vlmedicina.lt pasidomėjo realia situacija. 

Pagal įsakymą gydymo įstaigoms pavesta užtikrinti, kad jų teritorijoje esančios priedangos ir padidinto saugumo patalpos būtų:

• nuolat prieinamos;
• neužstatytos nereikalingais daiktais;
• kilus pavojui būtų atrakinamos (jei yra rakinamos) nedelsiant;
• o darbuotojai žinotų jų buvimo vietą ir patekimo tvarką.

Esant poreikiui turės būti organizuojami papildomi mokymai.

Reaguoja prevenciškai

Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis portalui vlmedicina.lt teigė, kad sprendimas nėra susijęs su konkrečiais pažeidimais ar incidentais.

„Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama valstybės ir savivaldybių pasirengimo krizėms stiprinimui, todėl svarbu užtikrinti, kad sveikatos priežiūros įstaigose esančios priedangos būtų realiai prieinamos ir tinkamos naudoti, o ne tik formaliai įtrauktos į planus. Ministerija nesiremia pavieniais atvejais ar konkrečiais incidentais, tačiau siekia prevenciškai užtikrinti vienodą praktiką visose gydymo įstaigose“, – aiškino jis.

Ministerija pripažįsta, kad neturi centralizuotų duomenų, kiek gydymo įstaigų Lietuvoje turi priedangas ir kokia jų techninė būklė.

„Sveikatos apsaugos ministerija nekaupia centralizuotų duomenų apie kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje esančių priedangų skaičių ir jų techninę būklę. Už savo teritorijoje esančių priedangų ir padidinto saugumo patalpų priežiūrą bei parengtį atsako pačios gydymo įstaigos“, – sakė J. Gališanskis.

Įsakymo laikymąsi vertins vizitų metu

Ministerijos atstovo teigimu, naujasis įsakymas neliks vien rekomendacija popieriuje.

„Sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms yra vertinamas vykdant planinius ir neplaninius pasirengimo patikrinimus, civilinės saugos pratybas, ministrės bei jos komandos apsilankymų savivaldybėse metu. Ministerijos ir Ekstremalių sveikatai situacijų centro atstovai artimiausiu metu taip pat planuoja vizitus gydymo įstaigose, kurių metu bus vertinamas ir šio įsakymo nuostatų laikymasis“, – teigė J. Gališanskis.

Dalis savivaldybių dar nepasiekė tikslo

Paklaustas bendrai apie priedangų Lietuvoje trūkumus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos Perspėjimo ir gyventojų apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Antanaitis sakė, kad didžiausia problema – ne visur pakanka gyventojams skirtų priedangų.

„Dalyje savivaldybių nepakankamai parinkta priedangų gyventojų apsaugai. Visiškai numatytą tikslą yra pasiekusios 37 savivaldybės“, – nurodė jis.

Pasak specialisto, dalis priedangų vis dar nėra pritaikytos žmonėms su negalia, tačiau situacija turėtų gerėti.

Šiemet Vidaus reikalų ministerija 56 savivaldybėse priedangų modernizavimui skyrė 14,5 mln. eurų, o viena iš finansavimo sąlygų – užtikrinti patekimą žmonėms su negalia.

Priedangos tikrinamos kasmet

D. Antanaičio teigimu, priedangų būklė nėra paliekama savieigai.

Į savivaldybių patvirtintą sąrašą įtrauktų priedangų valdytojai ne rečiau kaip kartą per metus privalo įvertinti jų fizinę būklę, ženklinimą ir atitiktį nustatytiems reikalavimams. Nustačius trūkumų, apie juos per penkias darbo dienas turi būti informuojamas savivaldybės meras.

Be to, šių metų birželį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas patvirtino priedangų parengties patikrinimų rekomendacijas, skirtas patikrinimus atliekantiems specialistams.

Didžiausias iššūkis – ligonių evakuacija

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis atkreipia dėmesį, kad ligoninių pasirengimas nėra vien priedangų klausimas.

„Ligoninės turi savo specifiką – jose guli nemažai ligonių, kurie sunkiai transportuojami. Tokiais atvejais negalima naudotis liftais, o ligoninės yra pakankamai aukšti pastatai, laiptinės siauros, pacientus pervežti į priedangas gana sudėtinga. Daug geresnės galimybės ten, kur yra požeminės patalpos“, – portalui vlmedicina.lt sakė A. Klišonis.

Jo nuomone, situaciją turėtų pagerinti ministerijos atrinktos 23 atraminės ligoninės, kurios bus rengiamos darbui ekstremaliomis sąlygomis.

Savivaldybėms trūksta lėšų

„Regioninėms ligoninėms skirtas europines lėšas savivaldybės gali naudoti priedangoms įrengti. Tačiau Lietuvai socialiniam būstui, priedangoms ir vandenviečių apsaugai skirti 152 mln. eurų nėra dideli pinigai. Savivaldybės turi pasirūpinti ne tik gydymo įstaigomis, bet ir gyvenamųjų bei kitų pastatų priedangomis“, – pažymėjo jis.

Anot A. Klišonio, svarbu nepamiršti, kad skirtingos grėsmės reikalauja skirtingų veiksmų.

„Oro pavojaus atveju reikės patekti į priedangas, kilus gaisrui – evakuotis iš pastato. Todėl kiekviena gydymo įstaiga turi savo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. O kiek jie kokybiški, vertėtų periodiškai įvertinti ir prireikus atnaujinti“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

Santaros klinikos, į kurias portalas kreipėsi su klausimais apie priedangų skaičių, jų talpą, darbuotojų mokymus ir pasirengimą įgyvendinti naująjį įsakymą, iki publikacijos parengimo atsakymų nepateikė.

Taigi kalbant apie priedangas sveikatos priežiūros įstaigose, bendra situacija kol kas neaiški. Ministerija nė neturi centralizuotų duomenų apie priedangų skaičių ir būklę. Vis dėlto pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms nėra tik priedangų klausimas. Didžiausių iššūkių gali kilti senesnėse ligoninėse, kur sudėtinga evakuoti sunkios būklės pacientus į požemines ar saugesnes patalpas, neįgaliems asmens. O savivaldybės pripažįsta, kad priedangų įrengimą ir modernizavimą riboja finansavimo trūkumas.