Ketvirtadienis, 2024.12.12
Reklama

Buriasi šalies žolininkai

Daiva Červokienė | 2013-07-20 00:01:40

Kiek žmonių Lietuvoje domisi vaistiniais augalais? Į šį klausimą atsakyti nėra lengva, bet akivaizdu, kad tokių aptiksime kiekvieno miesto ar miestelio gatvėje, kiekviename daugiabutyje. Tad pirmajame žolininkų suvažiavime Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse šurmuliavo ir puikiai žinomi, daugelyje renginių dalyvaujantys žolininkai, ir tylūs vaistinių augalų gerbėjai, vasaromis prisirenkantys vaistažolių arbatai.

Jadvyga Balvočiūtė
Didelio susidomėjimo sulaukė ekologinio vaistažolių ūkio savininkės, aukščiausios kategorijos provizorės Jadvygos Balvočiūtės pasakojimas apie augalų gydomąsias savybes. Daivos Červokienės nuotr.

Nuo ko prasideda ligos?

Pirmasis žolininkų suvažiavimas prasidėjo konferencija, kurioje bene reikšmingiausias buvo klausimas - nuo ko prasideda visos ligos.

Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas fitoterapeutas  Juozas Ruolia pažymėjo, kad imuninės sistemos stiprumo paslaptis slypi virškinamajame trakte. Todėl labai svarbu rūpintis geru virškinimu ir  šalinimu. Ir jei žmogų kamuoja sunkumas skrandžio plote, labai kaupiasi dujos, būtina susirūpinti - kasa, kepenys gerai nedirba, stinga fermentų. Reikia vartoti jų, prieš valgį gerti  paprastojo ar karčiojo kiečio (pelyno), trilapio puplaiškio, paprastosios kiaulpienės ar varnalėšos arbatų.

Pasak J.Ruolios, flegmatikams virškinimui gerinti labiau tinka pelynas, o  karštiems, besiplėšantiems žmonėms – puplaiškis. Vėžio profilaktikai labai svarbu pakankamai gerti vandens, bet ne po daug, po kelis gurkšnius, kad nepraskiestume skrandžio sulčių ir netrikdytume virškinimo. Vertinga gysločių lapų, ramunėlių žiedų ar žolės arbatos, o moterims, jei skauda krūtys, reikia pridėti ir medetkų žiedų.

Tikuišienė ir Skirkevičius
Vakarų Lietuvos žolininkai vaistininkas Virgilijus Skirkevičius ir gydytoja fitoterapeutė-homeopatė Zofija Tikuišienė turėjo daug ką aptarti. Daivos Červokienės nuotr.

J. Ruolia ragino tautiečius išmokti valgyti lėtai ir gerai sukramtyti maistą, o žolininkus - auginti augalus, kurie jiems patinka, nes šie, kaip ir žmogus, turi  bioeletromagnetinius laukus, kurie gali subalansuoti ar, priešingai, griauti harmoniją.

Pasak Rytų medicinos žinovo, vaistininko, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojo Virgilijaus Skirkevičiaus, visos ligos prasideda nuo pykčio, baimės ir pavydo, žmogaus susiskaidymo. Todėl jei  vaiką augino  gera mama ir teisingas tėvas, kurie gebėjo parodyti, kad pasaulis yra gražus – jo sveikatai padėjo tvirtą pamatą. Kaip ir geri mokytojai, kurie gebėjo pamatyti pabalusį iš baimės ar nerimaujantį vaiką ir jam padėti, parodyti gražų pasaulį.

Apie vaistinių augalų ir cheminių vaistų dermę

Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos rūmų vadovas, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Medicinos edukacijos katedros vedėjas habilituotas medicinos mokslų daktaras, profesorius Algimantas Kirkutis pažymėjo, kad neverta tikėtis, jog vaistiniai augalai ir kita alopatinė medicina daug padės susirgus ūmiai, tada gali reikėti operuoti ar skubiai gydyti žmogų, bet jie yra puiki profilaktinė priemonė, leidžianti užbėgti įvairioms ligoms už akių ar padedanti sveikti po gydymo, labai tinka reabilitaciniu laikotarpiu ar nuo įvairių chroninių ligų.„Negalima teigti, kad pakanka vaistinių augalų ir nereikia cheminių vaistų, negalima galvoti, kad skiepai nereikalingi, tai vienas didžiausių atradimų, tik reikia matyti žmogų, kam kas kada tinka, negalima urmu visiems taikyti to paties. Kartais reikalingas prednizolonas, kad žmogus neuždustų, ramunėlės jo neišgydys, bet yra chroniškos, senatvės ligos, virškinimo sistemos ligos, kai vaistiniai augalai gali daug padėti“, - sakė Lietuvos šviesuoliu „Už šviesą provincijoje“ išrinktas liaudies medicinos žinovas V. Skir­ke­vi­čius ir akcentavo, kad dažnai būtų saugiau vartoti vaistinių augalų arbatas, o ne jų preparatus. Pasak jo, digoksino tabletes gali pakeisti rusmenė, o aspiriną - karklo lapai, kurie turi salicilatų, skystina kraują, o kartu  turi  savybių, galinčių stabdyti netikėtai  prasidėjusį kraujavimą.

Janina Danielienė
Žolininkei Janinai Danielienei teko konsultuoti daug tautiečių. Daivos Červokienės nuotr.

Praktinis seminaras

Būriui  žolininkų mėgėjų labai įdomus buvo praktinis seminaras, kuriame ekologinio vaistažolių ūkio savininkė, aukščiausios kategorijos provizorė, kurianti vaistažolių arbatas ir jomis gydanti žmones, Jadvyga Balvočiūtė Lietuvos liaudies buities muziejaus Aukštaitijos gatvinio kaimo Pagirių sodybos darželyje pasakojo apie ten augančių augalų gydomąsias savybes ir pateikė daugybę praktinių patarimų. Pavyzdžiui, ryškesnės spalvos medetkos vertingesnės už šviesiai geltonas, o mišinius su jomis tegalima vartoti metus, nes vėliau jos netenka vaistingųjų savybių;  juozažolė (izopas) sustiprina daugelio vaistinių augalų veikimą ir tinka beveik prie visų mišinių; varnalėša, kiaulpienė, tikrasis margainis, visa kiečių giminė  ar dauguma usnių yra puikus pagalbininkas kepenims ir visai virškinimo sistemai; didysis debesylas yra labai vertingas diabetikams, sergantiesiems bronchitais...

Klausydamas J. Balvočiūtės pasakojimo netrunki įsitikinti, kad gamtos vaistinė yra labai turtinga, tik reikia pažinti augalus, nepatingėti jų prisirinkti ir vartoti. Ir turėti pakankamai žinių. Štai mėtos, kurių Lietuvoje nurodoma 11 rūšių, ge­ri­na ke­pe­nų veik­lą bei virš­ki­ni­mą, slo­pi­na vi­du­rių pū­ti­mą, atkuria ner­vų sis­te­mos pu­siau­svy­rą, ge­rai mal­ši­na troš­ku­lį, tačiau jų arbata  mažina pieno liaukų veiklą, todėl netinka maitinančioms motinoms. O tokių niuansų turi dauguma  augalų... Juk gydant sunkias ligas mišiniuose mažais kiekiais vartojami ir nuodingais laikomi augalai, svarbu žinoti,  kokia jų dozė gali padėti, o ne kenkti.

Kunčienė
„Žolinčių akademijos“ vadovė D. Kunčienė stengėsi užfiksuoti kuo daugiau renginio akimirkų. Daivos Červokienės nuotr.

Žemaičiai domisi labiau?

Žolininkų suvažiavime kilo įtarimas, kad Vakarų Lietuvos atstovai žolininkyste domisi labiau negu kitų regionų žmonės. Štai „Žolinčių akademijos“ vadovė Danute Kunčienė, augusi Klai­pė­dos rajone, visą laiką buvo apsupta būrio šio krašto žolininkų, prof. Algimantas Kirkutis, šilutiškis Virgilijus Skirkevičius, gydytoja fitoterapeutė-homeopatė Zofija Tikuišienė taip pat atvyko ne vieni, o su būriu alternatyviosios medicinos entuziastų.

Pasiteirauta, ar Vakarų Lietuvos atstovai žolininkyste domisi labiau negu kitų regionų žmonės, „Žolinčių akademijos“ vadovė patikino, kad žemaičiai bene ištikimiausi liaudies tradicijoms, o žolininkystė – viena iš reikšmingiausių mūsų nematerialaus tautinio paveldo dalių.

Daiva Červokienė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Sveikatos apsaugos ministrės pareigas pradėjo eiti doc. dr. Marija Jakubauskienė
Davusi priesaiką Seime, sveikatos apsaugos ministrės pareigas ketvirtadienį pradėjo eiti Vilniaus universiteto (VU) Medi...
Šlapimo nelaikymas: nuo jo kenčia kas trečias vyresnio amžiaus gyventojas
Problema, pasireiškianti kas trečiam vyresnio amžiaus žmogui ir galinti pabloginti gyvenimo kokybę bei žmogaus psicholog...
Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas: „Lūžio taškų dar bus ne vienas“
Jau daugiau nei metai, kai Klaipėdos universiteto ligoninei, sukurtai sujungus tris Vakarų Lietuvos medicinos įstaigas,...
Valgymo sutrikimas ne tik alina kūną, bet gali vesti ir į savižudybę
Lietuvos vaikų psichikos sveikata kelia nerimą – vis daugėja valgymo sutrikimais sergančių jaunų žmonių. Išskirtin...
Epidemiologė atsakė, kiek užtruks įgyti kolektyvinį imunitetą rotavirusams
Lietuvoje vaikai – nuo naujagimių iki mokyklinio amžiaus – skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Anksčiausiai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų