Flirtas ar seksualinis priekabiavimas?

„Žodinis seksualinis smurtas dažnai pasireiškia kaip nuolat kartojami seksualinio pobūdžio komentarai, juokeliai, užuominos, vertinimai apie žmogaus kūną ar išvaizdą, kurie kelia diskomfortą ir peržengia ribas“, – perspėja psichologė-psichoterapeutė Kristina Paradnikė. Nukentėjusieji ypač dvejoja kreiptis pagalbos, jei seksualinis smurtas yra žodinis.

Reklama

Patyrė kas trečia moteris

Nacionalinio seksualinio smurto išteklių centro (NSVRC) duomenimis, apie 736 milijonai moterų (beveik kas trečia) bent kartą gyvenime patyrė smurtą artimoje aplinkoje. 30 procentų jų yra 15 metų ir vyresnio amžiaus. Tiesa, į šį skaičių neįskaičiuojamas seksualinis priekabiavimas.

Psichologė-psichoterapeutė K. Paradnikė sako, kad bet kokio tipo seksualinis smurtas veikia fiziškai ir (arba) psichologiškai, sukeldamas neigiamas emocijas ir asociacijas. Tai patyrusios moterys dažniau kenčia nuo depresijos, nerimo sutrikimų, neplanuotų nėštumų, lytiniu keliu plintančių infekcijų ir ŽIV, kurių pasekmės yra ilgalaikės.

„Psichologijoje seksualinis smurtas suprantamas kaip bet koks nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys, kuris pažeidžia kito asmens ribas, sukelia diskomfortą, baimę, nesaugumą ar gėdą. Tai yra vienpusiai į auką nukreipti veiksmai ar žodžiai iš galios, kontrolės ar dominavimo siekio, o ne lygiavertės, abipusiai savanoriškos sąveikos“, – komentavo psichologė-psichoterapeutė Kristina Paradnikė.

Nors dažnai yra minimas seksualinis smurtas, psichologė pabrėžia, kad jis nebūtinai turi būti fizinis. Būtent seksualinis priekabiavimas, dar vadinamas žodiniu seksualiniu smurtu, gali būti stiprus kirtis emocinei aukos sveikatai.

„Seksualinis smurtas apima ne tik fizinį prisilietimą. Jis gali pasireikšti per žodžius, žvilgsnius, užuominas, komentarus ar kitas seksualine potekstę turinčius elgesius, kurie yra nepageidaujami ir trikdo žmogų, – aiškino K.Paradnikė. – Tokios seksualinio smurto išraiškos irgi gali būti keliančios nemalonias emocijas, nesaugumo jausmą, daryti žalą emocinei būsenai.“

Slepiasi po humoru

„Žodinis seksualinis smurtas dažnai pasireiškia kaip nuolat kartojami seksualinio pobūdžio komentarai, juokeliai, užuominos, vertinimai apie kūną ar išvaizdą, kurie kelia diskomfortą ir peržengia ribas. Jei žmogus po seksualinę potekstę ar tiesmuką seksualinį turinį turinčių komentarų jaučia išgąstį, sutrikimą, nejaukumą, tai yra ženklas, kad ribos galėjo būti pažeistos. Net jei elgesys buvo pateikiamas kaip humoras ar flirtas, – teigė K.Paradnikė. – Iš tiesų, priekabiautojas gali tiesmukai apie savo elgesį sakyti „nebūk tokia jautri, gi čia tik juokai“ arba „aš juk matau, kad tau patinka“. Nors tam, kas tuos komentarus patiria, tai visai nepatinka.“

Prie žodinio seksualinio smurto gali būti priskiriami nepageidaujami grasinimai įsitraukti į seksualinį ryšį, komentarai apie seksualumą, neprašyti seksualinį turinį turintys „komplimentai“, verčiantys jaustis nejaukiai, spaudimas kalbėtis apie asmeninius ar seksualinius dalykus, prasivardžiavimai, turintys seksualinę potekstę, įžeidžiantys ar žeminantys komentarai apie seksualinę orientaciją.

„Jei tokie pasisakymai yra nepageidaujami, neadekvatūs situacijai bei esamam santykiui sukelia psichologinį diskomfortą, jie gali būti laikomi seksualinio smurto forma. Net ir tariamai „nekaltas juokelis“ gali tapti problema, jei pažeidžia kito žmogaus ribas“, – atkreipė dėmesį psichologė-psichoterapeutė.

Pasak K. Paradnikės, seksualinis priekabiavimas gali vykti ir elektroninėje erdvėje: per žinutes, laiškus, nepriimtinų nuotraukų, paveikslėlių, nuorodų į pornografinius vaizdo įrašus siuntinėjimą: „Čia dar svarbu paminėti ir aukos amžių – netinkamos amžiui ir santykiui kalbos apie seksą ir seksualumą su vaikais irgi yra smurtas.“

Tenka net keisti darbą

Psichologė įspėjo, kaip svarbu atpažinti seksualinį priekabiavimą: jeigu yra jaučiamas vienpusis pasitenkinimas, reikėtų sunerimti ir užkirsti kelią nemalonios situacijos plitimui. „Žodinis seksualinis smurtas, ypač kai jis tęsiasi ilgesnį laiką, tikrai gali turėti pasekmių: padidėjusį nesaugumo jausmą ir nerimą, gali kelti kaltės ar gėdos jausmą ir kitas nemalonias emocijas, smukdyti savivertę, trikdyti miegą“, – įspėjo K. Paradnikė.

Jei tai vyksta darbe, gali kristi produktyvumas, atsirasti baimė tęsti darbą, o tai gali paliesti ne tik emociškai, bet ir per finansinį nesaugumą, jei, pavyzdžiui, aukai tenka keisti darbą. Be to, patyrus priekabes, gali atsirasti nepasitikėjimas kitais, intymumo baimė, sunkumai užmegzti pasitikėjimu grįstus santykius.

„Riba tarp seksualinio bendravimo ir seksualinio priekabiavimo yra abipusiškumas ir sutikimas. Flirtas yra žaismingas, abiem šalims priimtinas ir norimas bendravimo būdas, kuris suteikia gerą emocinį foną, pakelia nuotaiką ir abi puses vienodai įtraukia. O žodinis priekabiavimas yra vienašališkas, ignoruojantis kito žmogaus nepritarimą, nejaukumą, pasimetimą. Tokiu atveju priekabiautojas gali ignoruoti tiek žodinį „stop“, tiek atmetančią kūno kalbą, tiek ir fizinį aukos bandymą pasitraukti iš situacijos. Jei asmuo išreiškia nepatogumą ar aiškiai rodo, kad elgesys yra nepageidaujamas, bet jis tęsiasi – tai jau žodinis priekabiavimas“, – sakė K.Paradnikė.

Psichologė pabrėžė, kad svarbiausia – neignoruoti savo jausmų. Nejaukumas yra akivaizdus ženklas, kad kitas žmogus jau „eina per toli“.

„Jei elgesys sukėlė jums diskomfortą, tai jau yra pakankama priežastis jį vertinti rimtai. Nelyginkite savo patirties su kitų – kiekvienas žmogus turi teisę į asmenines ribas. Verta pasikalbėti su psichologu ar kitu pasitikėjimą keliančiu žmogumi. Kalbėjimas padeda įvardyti patirtį, atkurti kontrolės jausmą ir priimti sprendimus dėl tolimesnių veiksmų. Taip pat, priklausomai nuo santykio su priekabiautoju ir nuo priekabiavimo pobūdžio, gali prireikti ir kreipimosi į teisėsaugą“, – kalbėjo K.Paradnikė.

Tarp kitko

#MeToo judėjimo 2024 ataskaitoje buvo apklausta daugiau nei 3,3 tūkst. JAV suaugusiųjų ir nustatyta, kad dauguma moterų (82 proc.) ir beveik pusė visų vyrų (42 proc.) per savo gyvenimą yra patyrę seksualinį priekabiavimą ar prievartą. Šios prievartos dažnai pasireiškia kaip seksualinis priekabiavimas viešose erdvėse, o 73 proc. moterų ir 24 proc. vyrų praneša apie priekabiavimą gatvėse, parkuose, paplūdimiuose, sporto salėse, parduotuvėse, autobusuose ar metro. Europos Sąjungoje rodikliai siekia nuo 45 iki 55 proc. – toks skaičius vyresnių nei 15 metų merginų ar moterų patyrė seksualinį priekabiavimą.

Naudinga žinoti

Anglijos ir Velso statistikos duomenimis, beveik 9 iš 10 (89 proc.) 10-15 metų paauglių naudojasi internetu kiekvieną dieną. 1 iš 6 (17 proc.) per pastaruosius metus bendravo su nepažįstamais asmenimis. 1 iš 10 (11 proc.) 13-15 metų paauglių tvirtina, kad gavo seksualinio turinio žinučių, 1 iš 100 jas siuntė. Toks seksualinio turinio (žinučių, nuotraukų, vaizdo įrašų) siuntimas ir gavimas vadinamas sekstingu (angl. sexting). Jauni žmonės vis dažniau su savo partneriais(-ėmis) apsikeičia intymiomis nuotraukomis, tačiau sekstingas, peržengęs sutikimo ribas, virsta nusikaltimu elektroninėje erdvėje ir patenka į keršto pornografijos sąvoką.

Keršto pornografija – su sekstingu susijęs terminas (tiesioginis vertinys iš angl. k. revenge porn), apimantis sekstingą ir apskritai dalinimąsi privačiu ar seksualiniu turiniu virtualioje erdvėje be jame esančio asmens sutikimo. Šį terminą rekomenduojama keisti į labiau apibrėžimą atitinkantį non-consensual intimate image abuse, kurį yra itin sudėtinga teisingai ir taisyklingai išversti į lietuvių kalbą.

Kodėl? Nes būtent sutikimas, apie kurio gavimą išgirdusi dar visai neseniai buvo šokiruota Lietuvos visuomenė, yra šio termino centrinė ašis, kuri skiria savanorišką aktą nuo nusikaltimo. Į internetinę erdvę iškeliavusi vaizdo medžiaga kartais paskęsta ten amžiams, mat net ir ištrynus nuotraukas ar įrašus, jie jau gali būti nusiųsti į asmeninius įrenginius šimtus kartų.