Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Psichologinį priekabiavimą darbe patiria ir slaugytojai (2)

Ligita Sinušienė | Šaltinis: vlmedicina | 2016-05-23 00:07:06

Vadovas darbe ant jūsų nuolat šaukia ir užkrauna papildomais darbais, nuolat jus nuvertina, pasisavina jūsų idėjas, nesiteikdamas net paminėti jūsų indėlio? Galite jį apskųsti dėl psichologinio priekabiavimo, ypač jeigu dar nuolat fiksuojamas jūsų apsilankymas tualete ir jame praleistas laikas.

© Fotolia.com

Svarbu atpažinti

Svarbiausia yra išmokti atpažinti netinkamą, neteisėtą ir neetišką darbdavio, kolegos ar net paciento, jei kalbame apie darbą sveikatos sistemoje, elgesį ir į jį tinkamai sureaguoti. Mat sveikatos priežiūros specialistai, kaip tvirtina LSSO viceprezidentė Aušra Volodkaitė, nedrįsta garsiai apie tai kalbėti.

„Pavyzdžiui, vaikų gydymo įstaigose mažųjų pacientų tėvai spaudžia darbuotojus suteikti daugiau paslaugų, nors viskas, kas reikalinga tam gydymui, jau padaryta. Pasitaiko net ir fizinio smurto atvejų, - sako portalo pašnekovė. – Nustatyta, kad dažniausiai su moralinio priekabiavimo atvejais susiduria pedagogai, socialinių paslaugų sferos bei sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai. Pastariesiems ypač sudėtinga, nes jie patenka tarsi tarp dviejų ugnių – darbdavių bei pacientų ir jų artimųjų. O su pacientais glaudžiausią kontaktą turi būtent slaugytojai“.

A.Volodkaitės nuomone, būtina šviesti darbuotojus, kad jie atpažintų tokius atvejus.

„Darbuotojai privalo būti saugomi ne tik nuo fizinei sveikatai kenksmingų darbo sąlygų, bet ir nuo žalos psichologinei sveikatai. Moralinis priekabiavimas sukelia labai daug problemų: širdies ligas, arterinę hipertenziją, kraujotakos, virškinimo, hormoninės sistemos bei medžiagų apykaitos sutrikimus, migreną, galvos skausmus, taip pat baimę, stresą, nerimą, panikos priepuolius, miego ir atminties sutrikimus, apatiją, depresiją, agresiją, sumažina darbingumą, savigarbą, netgi iššaukia mintis apie savižudybę. Visos šios asmeninės darbuotojo problemos perkeliamos į šeimą, dėl to gali įvykti ir skyrybos su sutuoktiniu, išsivystyti priklausomybė nuo alkoholio ar medikamentų“, - vardija LSSO viceprezidentė.

Sisteminis įžeidinėjimas

Kas apskritai yra psichologinis priekabiavimas? „Tai – sisteminis besikartojantis netinkamas elgesys (gestai, kalba, elgsena ir t.t.), kurio tikslas - pažeisti kito asmens orumą ir sukurti bauginančią, priešišką, žeminančią aplinką, sukurti ir palaikyti įtampą darbo vietoje, galbūt siekiama netgi atsikratyti darbuotojo, - aiškina pašnekovė. – Bet tai nėra eilinis konfliktas darbe ar impulsyvus veiksmo, kuris taip pat gali sukelti nerimą ar įžeisti. Priekabiaujantis asmuo pasinaudoja silpnesne dirbančiojo padėtimi arba didesniu jautrumu ir pažeidžiamumu“.

Tokio elgesio pavyzdžiu gali būti registravimas, kiek kartų darbuotojas eina į tualetą ir kiek ten užtrunka; nuolatinis darbo nuvertinimas; tiesioginis ar ne tyčiojimasis iš fizinių trūkumų ar įpročių; nuolatinis grasinimas atleisti darbuotoją, neįgyvendinamų tikslų ar užduočių skyrimas; sisteminis darbuotojo profesinei kategorijai netinkamų ir neadekvačių užduočių skyrimas arba priešingai - užduočių neskyrimas darbuotojui, tai yra, efektyvaus užimtumo neužtikrinimas; reguliarus svetimų idėjų, pasiūlymų, projektų pasisavinimas ignoruojant jų autorius; bendradarbių ar pavaldinių niekinimas, ignoravimas, jų izoliavimas nuo kitų komandos ar vadovybės atstovų; besikartojantis informacijos, reikalingos darbuotojų ar pavaldinių tiesioginiam darbui atlikti, slėpimas, nors ta pati informacija pateikiama kitiems įstaigos darbuotojams; reguliarus apkalbų, šmeižto, komentarų, kritikos skleidimas; nuolatinis netinkamų, painiojančių darbo instrukcijų teikimas; sistemingas reikalavimas skubiai atlikti nereikalingus darbus; reguliarus viešas darbuotojų kritikavimas; nuolatinis akcentavimas, kad darbuotojas patiria psichologinių ar kitų asmeninių problemų; darbuotojo perkėlimas į kitą sektorių be aiškių motyvų, tik norint padidinti jo izoliaciją; nuolatinis šaukimas ant darbuotojo ar įžeidžiančio turinio juokeliai, žmonių gyvenimo aptarinėjimas, komentavimas; reguliarus sąmoningas stresinių situacijų sukūrimas, siekiant išprovokuoti nekontroliuojamą aukos reakciją. Moraliniu priekabiavimu laikytinas netgi kvietimų dalyvauti socialiniuose renginiuose ir programose siuntimas, kai asmuo aiškiai atsisako tokių kvietimų.

A.Volodkaitės pastebėjimu, darbuotojai retai skundžiasi dėl moralinio priekabiavimo, nors susidūrę su tokiais atvejais jie gali kreiptis ir į profesines sąjungas, tarkim, slaugytojai – į LSSO, ir į Valstybinę darbo inspekciją.

„Sveikatos priežiūros įstaigose gal būtų reikalingi ir psichologai, kurie galėtų konsultuoti ne tik darbuotojus, bet ir pacientus, taip užtveriant kelią jų konfliktui, - sako LSSO viceprezidentė. – Šiuo metu esame kažkokioje krizėje. Reikalavimai iš pacientų – neadekvačiai dideli, o slaugytojų darbo krūviai ir tempai akivaizdžiai per dideli“.

Raimonda Steikūnienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Labiausiai pažeidžiami - slaugytojai

Lietuvos slaugos administratorių draugijos pirmininkė Raimonda Steikūnienė portalui sakė, kad kiekviena įstaiga turi savo etikos komisiją, ligoninės turi savo darbuotojų elgesio kodeksus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) 2013 m. yra parengusi šalinės korupcijos prevencijos programą.

„Kiekviena įstaiga turėjo pasitvirtinti elgesio kodeksus, kuriuose kalbama, pavyzdžiui, ir apie seksualinį priekabiavimą, bet apie moralinį neteko girdėti. Apskritai apie jį dar labai mažai kalbama, - sako R. Steikūnienė. – Lietuvoje šių atvejų atpažinimo bei nagrinėjimo dar tik pradžia“.

R. Steikūnienė atviravo, kad Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kurioje ji eina vyriausiosios slaugos administratorės pareigas, yra tekę su keliais gydytojais kalbėtis apie pagarbą kitam personalui.

„Jau yra gerai, kad apie tai kalbama, kad slaugytojos išdrįsta pasiskųsti. Nors iš tiesų žmonės nėra linkę fiksuoti tokius atvejus, - sako VLMEDICINA.LT pašnekovė. – Galbūt mūsų visuomenė yra ganėtinai pakanti. O slaugytojai yra ta jautrioji grandis, daugumos gydytojų nuomone, tarsi turinti jiems tarnauti, tarsi už juos padaryti daugelį darbų. Be to, slaugytojos dažniausiai yra moterys, o, pavyzdžiui, chirurgai dažniausiai vyrai. Tad prielaidų visokiam priekabiavimui yra, nors konkrečių tyrimų ir neatlikta. Labiausiai pažeidžiamam personalui priklauso ir slaugytojų padėjėjos. O gydytojai su gydytojais konfliktuoja gerokai rečiau“.

Teisinės – ne psichologinės problemos?

Psichologas Vidas Karvelis, pabrėžęs, kad moralinio priekabiavimo terminas jam nežinomas ir išgirdęs jo paaiškinimą, kalbėjo, kad šių atvejų prevencijai psichologai vargu ar reikalingi įstaigose.

„Jeigu darbuotojas į paciento priekaištus, net ir agresiją, reaguoja netinkamai, vadinasi, jis nėra tos srities profesionalas. Mano supratimu, ruošiant, pavyzdžiui, slaugos specialistus, jie turi būti mokomi ne tik injekciją atlikti, bet ir numalšinti bekylančius konfliktus su pacientais ar jų artimaisiais, - savo požiūriu dalijosi V. Karvelis. – O jeigu specialistas žino, kaip elgtis tokiose situacijose, jam ir nereikalingos dar tam tikros papildomos psichologo konsultacijos“.

Psichologas sakė vadinamuose moralinio priekabiavimo atvejuose, kai vadovai engia žemesnio rango darbuotojus, įžvelgiantis ne psichologines, o teisines problemas, kurios, jo nuomone, ir turėtų būti sprendžiamos atitinkamų šios srities specialistų.

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų