Šeštadienis, 2024.04.13
Reklama

Berniukų agresijos priežastis gali būti epigenetiniai pokyčiai

vlmedicina.lt | 2013-10-17 00:01:24

Mokslininkai sako, kad agresyvus kai kurių berniukų elgesys gali būti epigenetinių pokyčių nėštumo metu ar ankstyvoje vaikystėje rezultatas.

Vaikai
© Fotolia.com

Genų raišką keičia išorės faktoriai

Įsitikinimas, kad paveldimumas ir genomo funkcijos yra užkoduotos dezoksiribonukleininėje rūgštyje (DNR), o genetinis kodas nekintantis, iš esmės griaunamas.

Klonuojant eksperimentinius gyvūnus pastebėta, kad genetinio kodo informacija dėl įvairių aplinkos veiksnių: sunkiųjų metalų, pesticidų, degalų atliekų, tabako dūmų, hormonų, radiacijos, virusų, bakterijų ir net maisto produktų ar elgesio – kinta. Susidaro „antrasis kodas“ - epigenetinis, kuris lygiai taip pat perduodamas palikuonims.

Normaliomis sąlygomis pasireiškia ir savo funkcijas atlieka tik nepaveikti genai. Jų raiška pasikeičia, veikiant išorės faktoriams, kurie paskatina cheminius procesus (metilinimą, acetilinimą, fosforilinimą), pakeičiančius baltymo, taip pat DNR, struktūrą.

Nėštumas ar kūdikystė yra žmogaus raidos programavimo periodas, kai motinos sveikatos būklės, gyvenimo būdo ir aplinkos poveikio svarba epigenetiškai slopinant ar aktyvinant besiformuojančio žmogaus genus yra didžiulė.

Agresyvumas susijęs su nedraugiška prenataline ir postnataline aplinka

Reda Gedutienė
Reda Gedutienė. Algirdo Kubaičio nuotr.

Kanados mokslininkai atliko ilgalaikę kelių pakopų studiją, kurios metu tyrė vyriškos lyties individų agresyvaus elgesio priežastis.

Pirmajame tyrimų etape mokslininkai nustatė, kad vyrų, kurie vaikystėje ar ankstyvoje paauglystėje patyrė agresiją savo atžvilgiu, kraujo plazmoje keturių uždegimo biomarkerių kiekis yra daug mažesnis. Šių vyrų grupėje vėliau buvo nustatyti ir epigenetiniai pokyčiai: DNR metilinimas, jo poveikis T ląstelių ir monocitų reguliacijai.

Be to, įdomi ir dar viena detalė. Daugelis tiriamųjų turėjo vieną bendrą bruožą - savo motinų charakteristiką. Tai paprastai jaunos, pirmą kartą gimdančios, žemo išsilavinimo ir sunkiai besiverčiančios moterys, turinčios psichologinių problemų. Jų patirtys, suvokimas ir elgesys nėštumo ar vaiko kūdikystės metu galėjo turėti įtakos genų ekspresijai, lemiančiai vaiko smegenų, imuninės ir kitų biologinių sistemų vystymąsi.

Tyrimas parodė, kad agresyvus berniukų elgesys yra susijęs su nedraugiška prenataline ir postnataline aplinka, kuri sukelia genų raiškos pokyčius, perduodamus kitoms generacijoms.

Agresyvaus elgesio išmokstama

„Psichologijoje jau seniai žinoma, jog agresyvus elgesys yra išmokstamas, - pasakoja psichologė Reda Gedutienė. - Vaikai jo išmoksta daug greičiau nei kitų elgesio apraiškų, tokių kaip dalintis, bendradarbiauti, susitarti ir pan. Itin svarbų vaidmenį vaiko elgesio, taip pat ir agresyvaus, išmokimui turi tai, kokius elgesio pavyzdžius vaikas mato artimoje aplinkoje. Kuo daugiau fizinės ar santykių agresijos vaikas stebi šeimoje, kieme ar per televiziją, tuo didesnė tikimybė, jog jis tuos modelius bandys imituoti savo gyvenime. Tačiau tai, ar agresyvus elgesys taps įprastu, labiausiai priklausys nuo to, kokios bus agresyvaus elgesio pasekmės.

Norint, kad vaikas išmoktų tinkamo elgesio, t.y. susitarti, dalintis, bendradarbiauti, tėvai turi jam parodyti tokio elgesio pavyzdį. Rodant gerą pavyzdį, tėvams reikėtų aktyviai mokyti vaiką konstruktyvių tikslų siekimo ir konfliktų sprendimo būdų – kaip palaukti savo eilės, keistis, dalintis, bendradarbiauti ir kt.

Taip pat tėvai neturi ignoruoti agresyvaus vaiko elgesio, nes agresyvus elgesys nėra tas elgesys, kuris išnyktų pats savaime. Tėvams svarbu atsiminti, kad neįmanoma agresyvumu ir fizinėmis bausmėmis vaiko atgrasyti nuo agresyvaus elgesio. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie namuose baudžiami fizinėmis bausmėmis, dažniau elgiasi agresyviai nei tie, kurie tokių bausmių nepatiria.

Kartą įtvirtintą agresyvaus elgesio modelį sunku pakeisti. Kad vaikai užaugę netaptų agresyviais, nuo pat kūdikystės reikia modeliuoti bei pastiprinti jautrumą ir bendradarbiavimą, mokant tėvus, kaip drausminti nenaudojant smurto.

Būdami tinkamu pavyzdžiu vaikams patys tėvai turėtų pasirūpinti ir imtis aktyvaus vaidmens parenkant vaiko žiūrimų televizijos programų turinį bei žaidžiamų kompiuterinių žaidimų pobūdį“.

Šaltiniai

Childhood Chronic Physical Aggression Associates with Adult Cytokine Levels in Plasma, doi:10.1371/journal.pone.0069481, published in PLOS ONE, 26 July 2013.

Differential DNA Methylation Regions in Cytokine and Transcription Factor Genomic Loci Associate with Childhood Physical Aggression, doi:10.1371/journal.pone.0071691, published in PLOS ONE, 19 August 2013.

Chronic aggressive behaviour in boys: epigenetic sources?, news release form the University of Montreal, 23 September 2013.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Suvaldyti kokliušą gali skiepai bei kosėjimo ir čiaudėjimo higiena
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruota kur kas daugiau kokliušo atve...
Santaros klinikų bendruomenė gedi dėl ligos netekusi doc. dr. Editos Kazėnaitės
„VUL Santaros klinikų bendruomenė neteko ilgametės kolegės, svarbios mūsų komandos narės, centro vadovės, profesio...
Pirmą kartą Lietuvoje vaikui atlikta sudėtinga procedūra po kepenų transplantacijos
Šešerių metukų Vytis – Kauno klinikų pacientas, kurio gyvybę išgelbėjo jį prižiūrinčių medikų profesionalumas ir g...
Vaistų nuo skausmo vartojimo klaidos ir galimas šalutinis poveikis
Vaistai nuo skausmo yra dažnas medikamentas kiekvieno žmogaus vaistinėlėje. Jų populiarumą didžiąja dalimi lemia univers...
Lošimų priklausomybė: kaip atpažinti, spręsti ir išlipti iš duobės?
Didžiausia šalies istorijoje kazino pralošta suma paskatino psichologų ir psichoterapeutų diskusiją apie lošimų priklaus...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų