Belgijoje – epideminio parotito protrūkis

Belgijoje per šių metų gegužės–birželio mėnesius buvo diagnozuota net 350 epideminio parotito (kiaulytės) atvejų,- informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Šią savaitę Belgijos sveikatos priežiūros ir globos agentūra išplatino pranešimą, jog epideminio parotito atvejų skaičius gali būti didesnis, kadangi šalyje ši liga nėra registruojama. Daugiausiai sirgo 18–24 metų amžiaus asmenys. Dauguma sirgusiųjų buvo užregistruota tarp studentų Ghent regione.

Po Belgijoje išplatinto pranešimo Latvijos ligų prevencijos ir kontrolės centras informavo, kad Latvijoje per pastaruosius mėnesius buvo užregistruota 19 epideminio parotito atvejų. Šia liga buvo užsikrėtę 17–48 metų amžiaus 14 vyrų ir 5 moterys. 15 parotito atvejų užregistruota Latvijos sostinėje Rygoje. 2 sirgusieji buvo pagal mainų programą studijuoti atvykę studentai iš Turkijos bei Bosnijos ir Hercegovinos. 9 asmenys iš visų sirgusiųjų nebuvo pasiskiepiję nuo parotito.

ULAC duomenimis, Lietuvoje 2011 m. užregistruoti 64 epideminio parotito atvejai. Lyginant su 2010 m., sergamumas parotitu sumažėjo (87 ligos atvejai). Atsižvelgiant į dešimties metų sergamumo epideminiu parotitu dinamiką, Lietuvoje yra pastebima sergamumo mažėjimo tendencija.

Epideminis parotitas – tai ūmi virusinė infekcija, pažeidžianti seilių liaukas, smegenų dangalus, kasą, lyties liaukas. Žmogus yra vienintelis epideminio parotito viruso šaltinis. Iš sergančiojo virusas išsiskiria oro lašeliniu būdu. Sveiki, imlūs asmenys užsikrečia būdami vienoje patalpoje su ligoniu, tačiau epideminio parotito infekcija nėra labai laki, todėl užsikrečiama tik ilgiau bendravus su sergančiuoju. Lietuvoje nuo epideminio parotito skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Šia vakcina vaikai skiepijami du kartus –antraisiais gyvenimo metais ir 6–7 metų amžiaus. Epideminio parotito vakcina Lietuvoje pradėta skiepyti nuo 1985 m.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras