Žmonės naudojasi paslaugomis, kai jos arčiau namų

Lietuvoje vis dar netrūksta iššūkių užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą regionuose. Pasak Raseinių ligoninės vadovo, gydytojo chirurgo ir Lietuvos ligoninių asociacijos viceprezidento Gintaro Pikūno, būtent galimybė laiku gauti medicinos pagalbą arčiau gyvenamosios vietos lemia, ar žmonės kreipsis į gydytojus, dalyvaus prevencinėse programose ir ligos bus nustatomos ankstyvose stadijose. 

„Sveikatos sistema turi būti organizuojama taip, kad žmogus pagalbą gautų kuo arčiau savo namų. Šiandien daug kalbame apie reformas, centralizaciją, finansavimą, tačiau pamirštame patį svarbiausią – pacientą. Jeigu žmogui dėl paprasto tyrimo reikia važiuoti šimtą kilometrų, dalis žmonių tiesiog nevažiuos. O kai paslauga yra šalia namų, žmonės ja naudojasi“, – kalbėjo G. Pikūnas tinklalaidėje „Lietuva sveiksta“, kurią veda Laura Dabulytė.

Pagalba turi būti prieinama ten, kur gyvena žmonės

Pasak G. Pikūno, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų gyvena regionuose, todėl stiprios regioninės ligoninės yra būtina visos šalies sveikatos sistemos dalis. Anot jo, šiandien svarbu ne priešinti regionines ir universitetines ligonines, o užtikrinti, kad kiekviena grandis atliktų savo funkciją.

„Žmonės gyvena ne tik Vilniuje ar Kaune. Didelė Lietuvos dalis gyvena regionuose, todėl ir sveikatos paslaugos turi būti pasiekiamos ten. Kuo arčiau žmogaus yra gydytojas, atliekami tyrimai ir teikiamos konsultacijos, tuo didesnė tikimybė, kad liga bus pastebėta anksti. Kai žmogui nereikia galvoti apie ilgą kelionę, jis daug dažniau rūpinasi savo sveikata. Tai naudinga ir pacientui, ir visai sveikatos sistemai“, – teigia Lietuvos ligoninių asociacijos viceprezidentas.

Jo teigimu, sveikatos priežiūros prieinamumas nėra vien patogumo klausimas. Tai tiesiogiai susiję su ankstyva ligų diagnostika, sėkmingesniu gydymu ir ilgesne sveiko gyvenimo trukme.

Prevencija prasideda nuo galimybės pasitikrinti

Raseinių rajone jau ne vienerius metus įgyvendinamos papildomos savivaldybės finansuojamos profilaktinės programos, kurios, pasak G. Pikūno, patvirtina paprastą taisyklę – kai paslaugos prieinamos, žmonės jomis naudojasi.

„Dažnai sakome, kad žmonėms trūksta sąmoningumo, tačiau vien sąmoningumo neužtenka. Žmogui reikia sudaryti galimybę pasirūpinti savo sveikata. Mes matome, kad pradėjus vykdyti profilaktines programas žmonės registruojasi, ateina ir nori pasitikrinti. Jie nelaukia, kol liga pasibels į duris. Tai įrodo, kad prevencija veikia tada, kai ji yra arti žmogaus“, – sako G. Pikūnas.

Anot jo, investicijos į prevenciją yra vienas iš efektyviausių būdų mažinti sergamumą ir sveikatos sistemos išlaidas ateityje.

Regioninės ligoninės – visos sistemos stiprybė

Kalbėdamas apie sveikatos sistemos ateitį, G. Pikūnas pabrėžia, kad regioninės ligoninės nėra didžiųjų gydymo centrų konkurentės – jos papildo bendrą sistemą ir užtikrina, kad pacientai reikiamą pagalbą gautų laiku.

„Sveikatos sistemoje reikia visų – universitetinių ligoninių, regioninių ligoninių, pirminės sveikatos priežiūros centrų ir privataus sektoriaus. Tačiau kiekvienas turi aiškiai žinoti savo vaidmenį. Kai pradedame konkuruoti tarpusavyje, pamirštame žmogų. O juk visa sistema egzistuoja tam, kad pacientas laiku gautų kokybišką pagalbą“, – įsitikinęs G. Pikūnas.

Pasak jo, ilgalaikiai sprendimai turi būti grindžiami ne trumpalaikėmis reformomis, o aiškia vizija, kaip užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūrą visoje Lietuvoje.

Didžiausias iššūkis – medikų trūkumas

Viena didžiausių šiandienos problemų, anot pašnekovo, išlieka gydytojų ir slaugytojų stygius. Jo teigimu, ši problema nesprendžiama pakankamai sparčiai, nors apie ją kalbama jau daugelį metų.

„Specialistų trūkumas neatsirado per vieną dieną ir neišsispręs per vieną dieną. Šiandien specialistų trūksta labai stipriai – vaizdžiai kalbant, reikia šimto, o turime dešimt. Gydytojo parengimas trunka beveik dešimtmetį, todėl sprendimus reikia priimti dabar. Jeigu šiandien neinvestuosime į rezidentų rengimą ir regionų stiprinimą, po kelerių metų susidursime su dar didesniu gydytojų ir slaugytojų trūkumu. Sveikatos sistema negali gyventi nuo vienos reformos iki kitos – jai reikia nuoseklumo“, – sako G. Pikūnas.

Sveikata prasideda nuo mūsų pačių

Gydytojas priminė, kad net ir geriausiai organizuota sveikatos sistema negali pakeisti žmogaus atsakomybės už savo sveikatą.

Jis ragina reguliariai tikrintis sveikatą, daugiau judėti, skirti dėmesio poilsiui ir nepamiršti pasirūpinti artimaisiais.

„Mes dažnai sakome, kad nėra laiko profilaktiniams tyrimams, tačiau liga nelaukia, kol atsiras patogesnis metas. Kartais užtenka paklausti savo tėvų ar senelių, ar jie jau buvo pasitikrinti sveikatą. Toks paprastas rūpestis gali padėti ligą nustatyti anksti. O kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo daugiau galimybių žmogui pasveikti ir gyventi visavertį gyvenimą“, – sako G. Pikūnas.

Pasak jo, sveikesnė Lietuva prasideda nuo dviejų dalykų – kiekvieno žmogaus atsakomybės už savo sveikatą ir valstybės gebėjimo užtikrinti, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

„Turime mažiau kalbėti apie tai, kas kam priklauso, ir daugiau galvoti apie žmogų. Kai sveikatos paslaugos yra arti, žmonės drąsiau kreipiasi pagalbos, aktyviau dalyvauja prevencinėse programose ir ilgiau išlieka sveiki. Tokia, mano įsitikinimu, ir turėtų būti sveikstančios Lietuvos kryptis.“, – apibendrina Raseinių ligoninės vadovas ir Lietuvos ligoninių asociacijos viceprezidentas Gintaras Pikūnas.