Aurelijus Veryga. Varomas alkoholiu degantis degalinių klausimas(3)

Manau, artimiausiu metu Lietuvoje subręs bent du „svarbūs“ ieškiniai teismams. Vienas tokių ieškinių bus dėl visuomenininkų, kurie nesugeba patikrinti visų prekybos vietų ir užtikrinti, kad jose nebūtų parduodamas alkoholis nepilnamečiams, o kitas ieškinys galėtų būti dėl pačių nepilnamečių, kurie atrodo per daug suaugę ir maskuoja savo jauną amžių, taip trikdydami pardavėjų darbą ir keldami jiems nereikalingą stresą parduodant alkoholinius gėrimus.

Reklama

Juokas juokais, bet kartais juoktis jau ir nebesinori. Labai nejuokinga pasidarė klausant mūsų verslo atstovų ir Seimo narių ir to, kaip jie sureagavo į pilietišką jaunuolių bandymą pademonstruoti, kaip nepilnamečiui Lietuvoje lengva įsigyti alkoholinių gėrimų degalinėse. Keli entuziastai paslėpta kamera užfiksavo degalinėse daromus įstatymo pažeidimus ir juos paviešino. Užuot pripažinęs akivaizdų faktą, degalinių atstovas Vidas Šukys pradėjo ieškoti ko nepametęs ir labiausiai susirūpino, kad pažeidimai užfiksuoti neteisėtai, bei pradėjo grasinti, kad jaunuolius reiktų paduoti į teismą. Viešai pareiškęs, kad jau konsultuojasi su advokatais, degalinių atstovas dar pridūrė, kad tokią akciją tikriausiai užsakė kokie nors pikti dėdės iš kitų verslų ir kad jie gins savo teises... Dar, žinoma, suabejojo, kad tyrimas nereprezentatyvus, nes Vilniuje yra apie 60 degalinių, o jaunuoliai aplankė tik 17...

Nevartodamas necenzūrinės kalbos gal galėčiau sau leisti tokius verslo atstovus pavadinti proto vargšais. Tikrų tikriausiais vargšais. Kažkodėl man degalinių atstovas pasirodė labai panašus į kriminalinius veikėjus filmuojančios laidos „Farai“ personažus, kurie, užklupti įvykio vietoje darant nusikaltimą, bando apsimesti nieko nežinantys ar suversti kaltę itam. Aš labai kviesčiau atsiliepti ką nors iš tėvų, kurių vaikas nukentėjo autoįvykyje ar buvo fiziškai sužalotas ar patyrė kitokią žalą po to, kai jam degalinėje buvo parduotas alkoholis. Jei tokių atsirastų, mes taip pat pasitartumėme su teisininkais ir tada pagalvotumėm, kiek būtų galima išsireikalauti žalos atlyginimo iš tos degalinės operatoriaus. Kadangi tokių vaikų Lietuvoje būtų net ne dešimtys, o galbūt triženkliai skaičiai, tai pasitelkus norinčius gerai uždirbti advokatus būtų galima tokius verslininkus priversti susimokėti bent jau šešiaženkles kompensacijas. Kaip jums, mieli verslininkai, toks planas?

Manau, degalinių atstovams reikėjo paskelbus visai Lietuvai, kad jie stumia per Seimą draudimo prekiauti alkoholiu atidėjimą ar atšaukimą, ir įtikinėjant, kad degalinės yra labai saugi vieta prekiauti alkoholiu, pasirūpinti, kad tas alkoholis nebūtų parduodamas bet kam, bent jau kol bus priimtas sprendimas Seime. Bet panašu, kad Lietuvoje įstatymų laikytis neplanuojama net ir dėl vaizdo. Galbūt, jei Seimo narių neveikia moksliniai argumentai dėl prekybos alkoholiu degalinėse draudimo reikalingumo ir veiksmingumo, juos paveiks bent jau bukas įžūlumas ir visiškas nesiskaitymas su net elementariausia logika ir įstatymais.

Dar labiau šokiravo Seimo nario, vieno iš pataisų, kuriomis siekiama atidėti prekybos alkoholiu draudimą degalinėse, iniciatoriaus Eduardo Šablinsko vieši komentarai. Jo teigimu, jaunuoliai nepatikrino visų parduotuvių: kaimuose, didžiųjų prekybos centrų ir pan. Norėtųsi paklausti gerbiamo parlamentaro, ar tai turėtų daryti pilietiški jaunuoliai? Ir kokią jis turi teisę svaidytis tokiais komentarais ir kaltinimais ko nors reikalaudamas iš savo asmenines lėšas valstybės bėdų demonstravimui leidžiančių jaunuolių?

Seimo narys gali pats už savo pinigus vykdyti panašius eksperimentus ir patikrinti visas prekybos vietas, gal tada ir kaltinti nebereikės. Bet panašu, kad teisininku save tituluojantis parlamentaras komentaruose įsijautė tiek, kad pamiršo ir teisę, ir pareigas, ir visa kita. Jo teigimu, prekybos centruose kasininkės „išvarvėjusiomis akimis“ nuolat pardavinėja gėrimus nepilnamečiams. Įdomu, kiek kartų ponas Šablinskas apie tai yra informavęs policiją? Manau, nebus sudėtinga paklausti policiją ir sužinoti šią informaciją. Nes jei Seimo narys nuolat mato vykdomus įstatymo pažeidimus ir apie tai nepraneša atsakingoms institucijoms, vadinasi, jis pats dangsto nukaltimus ir savotiškai prisideda prie to, kad šie būtų vykdomi toliau. Tuo tarpu nevengia dėtis itin susirūpinusiu, kad verslas būtų tik legalus, nesuklestėtų bobutės ir pan.

Aš dažnai lankausi prekybos centruose ir jau seniai nebematau kasininkių „išvarvėjusiomis akimis“. Anaiptol, panašu, kad centrai vis daugiau dėmesio skiria darbuotojams. Nemačiau ir pardavinėjant nepilnamečiams, nes praneščiau policijai ir pareikalaučiau peržiūrėti vaizdo įrašus, kuriuos dabar jau galima rasti daugelyje parduotuvių. Dar daugiau, teisininkas, panašu, tiek įsijautė į vaidmenį, kad susirūpino etiniais dalykais, teigdamas, kad po vaizdo paviešinimo įstatymų pažeidėjai nepatogiai jausis prieš savo kolegas ar šeimos narius. Norėčiau klausti, o kodėl jie turėtų jausti patogiai? Kaip suprantu, už įstatymų pažeidimus baudžiama ne tam, kad žmogaus savijautą pagerintų. Viešinimas ir bausmė reikalingi tam, kad žmonės nekartotų pažeidimų ir pakeistų savo elgseną. Bet, matyt, kai kurie žmonės yra tiesiog nepajėgūs to suprasti.

Niekaip nenustoju stebėtis, kaip gerai veikia taisyklė, kad kuo didesnis melas, tuo dažniau jis priimamas kaip tiesa, nes žmonėms sunku patikėti, kad taip galima meluoti ir apgaudinėti. Degalinių atstovų teiginiai apie tai, kad draudimas prekiauti alkoholiu pažeistų LR Konstituciją, yra niekiniai. Prasminga priminti, ką teigia jų cituojamas 46 straipsnis. Jame parašyta: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus.“ Paryškinau esminius punktus, nes dėl jų, kaip tik kalbant apie tabako ir alkoholio kontrolę dar 1997 metais yra pasisakęs LR Konstitucinis Teismas, kuris išaiškino, kad „būtų neteisinga cituotą Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą suvokti kaip valstybės prievolę beatodairiškai remti bet kokias ūkines pastangas ar veiklą. Priešingai, kaip jau buvo minėta, valstybė šiuo atveju turi galimybę pasirinkti. Kita vertus, tautos gerovė neturėtų būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme. Be to, kažin ar būtų teisinga ir dora siekti materialinės gerovės tokiu būdu, kuris kenkia žmonių sveikatai.“ Manau, kad degalinių tinklų teisininkams nesudarys didesnių sunkumų paskaityti visą nutarimą ir nustoti svaidytis konstituciniais žaibais.

Visiškai neadekvačiais riekėtų laikyti ir teiginius apie konkurencijos pažeidimus. Jau ir iki to konkurencija alkoholio srityje buvo, yra ir bus ribojama, nes alkoholiu neleidžiama prekiauti bet kur ir bet kam. Ir leidimas prekiauti degalinėse nėra prigimtinis. Be to, degalinės, pradėdamos šį verslą, žinojo ir pagrindines valstybės nuostatas šiuo klausimu: mažinti bendrą alkoholinių gėrimų vartojimą. Jei ta nuostata nesutrukdė investuoti į valstybės sąmoningai diskriminuojamą verslo rūšį, vadinasi,atsakomybę už nepasiteisinusius lūkesčius turėtų prisiimti tie, kas priėmėm sprendimus į tai investuoti.

Teiginiai apie darbo vietų mažėjimą uždraudus šią prekybą yra daugiau nei juokingi. Jei norime girtų sąskaita sukurti daugiau darbo vietų, tai gal jau ir vaikų darželiuose vaikams alkoholį pardavinėkim. Ne vieną dešimtį darbo vietų sukursim ir dar daugiau prarasim, kai „klientai“ prasigers. Ne viena ir ne dvi Europos valstybės neleidžia prekiauti alkoholiu degalinėse, ir dėl to nekyla jokių problemų. Problemas bandė kelti vienas iš degalinių tinklų Taline, kai šio miesto savivaldybė nusprendė apriboti prekybą alkoholiu degalinėse ir net kreipėsi į teismą dėl tokio savivaldos sprendimo. Tačiau Estijos Aukščiausiasis Teismas verslininkų pretenzijas atmetė. Jei jau leistis į polemiką apie diskriminaciją, tai gal diskriminacija reikėtų laikyti ir tai, kad maisto prekių parduotuvėms neleidžiama prekiauti benzinu ir dyzelinu.

Tik priminsiu, kad jau ir taip esame trečia šalis pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą. Esam tarp lyderių pagal vaikų alkoholio vartojimą, žuvusių keliuose ir nusižudžiusiųjų skaičių. Ar tai per menki argumentai nustoti gaminti darbo vietas alkoholio prekybos sąskaita? O gal iš tikrųjų reikia užduoti klausimą: kas galėtų paneigti, kad degalinių atstovai „paremia“ tokius uolius Seimo narius, kurie nebesivargina rinkti nei žodžių, nei galvoti logiškų argumentų, kad pateisintų savo globotinių veiklą. Ir žinoma, kad geriausia gynyba yra puolimas. Dabar degalinės bando užsipulti jų darbo trūkumus ir nusikaltimus paviešinusius jaunuolius ir taip nukreipti dėmesį nuo esminių dalykų: alkoholio prieinamumo mažinimo.