Amerikiečių mokslininkai įspėja, kad nekoregavus aukšto kraujospūdžio vidutiniame amžiuje, ateityje mokėsime savo protinių galių mažėjimo kaina.
23 metus buvo tiriama beveik 14 tūkst. pacientų, kurių amžius svyravo tarp 48-67 metų. Buvo sekamas jų kraujospūdis, atliekami protinių gebėjimų testai bei analizuojama vaistų įtaka rezultatams.
Tyrimas parodė, kad pacientų, kurių kraujospūdis vidutiniame amžiuje yra padidėjęs, protiniai gebėjimai palaipsniui prastėja ir yra vidutiniškai 6,5 proc. kuklesni nei tų, kurių kraujospūdis normalus. Taigi dėl įtakos protinei veiklai padidėjęs kraujospūdis gali būti svarbus rizikos faktorius demencijai (silpnaprotystei) vystytis.
Pacientų, kuriems kraujospūdis kontroliuojamas medikamentais, testų rezultatai tampa geresni už tų, kuriems kraujospūdis nekoreguojamas. Efektas ryškesnis tarp baltosios rasės pacientų.
Žinoma, kad tinkamas padidėjusio kraujospūdžio gydymas sumažina insulto ir miokardo infarkto šansus. Tačiau ar jis pagerina kognityvines funkcijas ir atmintį sename amžiuje, mokslininkai neatsako. Patariama gydymą pradėti laiku ir kuo anksčiau.
Aukštas kraujospūdis - svarbus demencijos rizikos faktorius. Tinkamai jį kontroliuodami apsaugosime savo smegenis senstant.
Plačiau:
Rebecca Gottesman, Philip B. Gorelick, Grand Rapids; Aug. 4, 2014, JAMA Neurology, online