Askaridoze serga ketvirtadalis visų planetos gyventojų

Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2011 metais sergamumas askaridoze Panevėžio apskrityje siekė 0,9 atvejo/10 000 gyventojų, tuo tarpu Lietuvoje – 1,09 atvejo/10 000 gyventojų. Didžiausias sergamumas askaridoze praėjusias metais registruotas Panevėžio rajone (3,2 atvejo/10 000 gyventojų).

Ligos infekcijos šaltinis yra askaridoze sergantis žmogus, kuris su išmatomis platina kiaušinėlius. Žmogus užsikrečia askaridžių kiaušinėliams per burną patekus į žarnyną. Askaridžių kiaušinėliai į organizmą gali patekti per dirvožemiu suterštas rankas, valgant nešvarias žalias daržoves, vaisius, uogas, geriant nevirintą atvirų vandens telkinių vandenį. Taip pat kiaušinėlių ant maisto gali patekti su dulkėmis, juos gali pernešti musės, tarakonai.

Dažnai askaridozė praeina nepastebėta ir nustatoma atsitiktinai, atlikus išmatų tyrimus ir radus askaridžių kiaušinėlių arba suaugusiai kirmėlei pasišalinus su išmatomis. Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia ligoniams, kurių organizme parazituoja daug askaridžių. Lervų migracijos laikotarpiu (7–15 dienų po užsikrėtimo) jaučiamas bendras negalavimas, nedidelis karščiavimas, kosulys, bronchito požymiai, galimas plaučių uždegimas, kartais odos bėrimas, karkalai plaučiuose. Šioje ligos stadijoje tiriant išmatas askaridžių kiaušinėlių nerandama. Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, ligonis skundžiasi pablogėjusiu apetitu, pykinimu, pilvo skausmu, nervingumu, greitu nuovargiu ir kt. Vaikams būdingas seilėtekis, griežimas dantimis (naktį), naktinės haliucinacijos, pilvo pūtimas bei skausmai. Negydomi ligoniai yra ilgalaikiai infekcijos platintojai, didinantys riziką užsikrėsti kitiems.

Centro specialistai šiltuoju 2012 metų laikotarpiu, įgyvendindami projektą „Parazitozių sukėlėjų paplitimo Panevėžio mieste tyrimas“, įvertins Panevėžio miesto gyvenamųjų teritorijų bei dalies bendrojo ugdymo mokyklų teritorijų taršą parazitinių ligų sukėlėjais.

Siekiant išvengti parazitinių ligų, rekomenduojama kruopščiai laikytis higienos. Tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar maisto ruošimą, grįžus iš lauko po žemės darbų ar žaidimų smėlio dėžese. Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių. Saugoti geriamąjį vandenį, maisto produktus bei aplinką nuo užteršimo fekalijomis. Stengtis neužteršti neplautomis rankomis namų apyvokos daiktų, naikinti muses, kurios gali pernešti kirmėlių kiaušinėlius ant maisto. Negerti ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų telkinių vandens. Reikia atminti, kad smėlis vaikų žaidimo dėžėse ikimokykliniėse ugdymo įstaigose turi būti keičiamas ar atnaujinamas kasmet ir pagal epidemiologines reikmes, nustačius askaridžių, plaukagalvių, toksokarų kiaušinėlius.