Artėjame prie Vakarų: gyvūnų gydymui – žmonių medicina

Į priekį septynmyliais žingsniais žengiančią žmonių mediciną vejasi veterinarija. Sudėtingos smegenų ir akių operacijos, sąnarių protezavimas, kardiostimuliatoriai – įprasta praktika geriausiose Vakarų šalių veterinarijos klinikose, pamažu tai tampa realybe ir Lietuvoje.

Reklama

„Žmonių požiūris į augintinius keičiasi. Vis dažniau ryžtamasi išbandyti visas priemones išgelbėti savo keturkojį draugą, todėl atsiranda ir naujų operacijų, paslaugų poreikis. Esame tam pasiruošę, nes nuolat tobulėjame, domimės naujomis sritimis, siekiame perimti kuo daugiau iš žmonių medicinos – juk mūsų ir gyvūnų fiziologija, organų funkcionavimas yra labai panašus“, – sako Vytautas Siaurys, budinčios Kauno veterinarinės gydyklos „Siaurio šnauceris“ vadovas.

Sausį naują smulkiųjų gyvūnų klinikos filialą atidariusio patyrusio veterinaro teigimu, jo vadovaujamas 16 žmonių kolektyvas pirmasis Lietuvoje atlieka šunų, kačių smegenų vandenės, akių kataraktos operacijas, protezuoja sąnarius, Baltijos šalyse vienintelis stato kardiostimuliatorius.

Naujoji veterinarijos klinika labiau primena modernią žmonių gydymo įstaigą – du priėmimo kabinetai, dvi medicininės įrangos pripildytos operacinės, rentgeno kabinetas, laboratorija, kurioje – ne tik greitai atliekamas kraujo ar kiti įprasti tyrimai, bet ir yra molekulinės diagnostikos įranga – tai vieni tiksliausių tyrimų.

„Veterinarija Lietuvoje dėl įvairių priežasčių dar labai atsilieka nuo medicinos, todėl glaudžiai bendradarbiaujame su LSMU ligoninės Kauno klinikos medikais, pavyzdžiui, dėl sąnarių protezavimo. Laparoskopija, kardioskopija, echoskopinė intervencija – tai kas taikoma žmonių medicinoje, taikome ir veterinarijoje. Mūsų tikslas – kuo labiau priartinti veterinariją prie žmonių medicinos“, – pabrėžia klinikos įkūrėjas V. Siaurys.

Specialistas neslepia, kad įrengti aukšto lygio kliniką kainuoja brangiai. Naujas rentgeno aparatas ar fakoemulsifikacijos įrenginys, naudojamas kataraktos operacijoje, kainuoja ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. Žmonių medicinoje pastarasis įrenginys atsiperka per maždaug 5 metus, nes klientų eilė yra didelė.

„Nepaisant to, kad medicininė įranga yra labai brangi, o atsiperkamumo laikas veterinarijoje yra žymiai ilgesnis, mūsų veterinarai bando žengti koja kojon su medikais. Net ne visos aukšto lygio Skandinavijos klinikos atlieka tiek operacijų, kiek mes. Jie siunčia savo klientus net į kitas šalis, pavyzdžiui, sąnarius protezuoti – į Vokietiją“, – teigia V. Siaurys.

Pasidžiaugęs, kad veterinarija Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai žengia į priekį, patyręs specialistas šypteli: „Galbūt tolimuose planuose – ir šuns širdies persodinimo operacija“.

Privačių veterinarijos gydyklų savininkai, gyvūnų veisėjai mano, kad dar greičiau keisti žmonių požiūrį į gyvūnų sveikatą, jos priežiūrą galėtų padėti gyvūnų draudimas. Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje labai paklausi paslauga, nutikus nelaimingam atsitikimui ar augintiniui susirgus, leidžia nesibaiminti didelių išlaidų tyrimams, operacijoms, gydymui. Lietuvoje tokia paslauga kol kas iš esmės neteikiama.