Ar tikrai pacientai patys renkasi reabilitacijos įstaigą?
Vėžiu sergančiai moteriai po operacijos Klaipėdos medikai neleido pasinaudoti paciento teise pasirinkti reabilitacijos įstaigą. Klaipėdietės giminaitė „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasakojo, esą atsisakius pasinaudoti reabilitacijos paslaugomis toje pačioje ligoninėje arba kitoje įstaigoje, į kurią ligoninė sakė net nuvešianti savu transportu, kelialapio reabilitacijai ji negavo visai.
Nepaklususi medikams moteris negavo reabilitacijos
„Mano giminaitei vienoje Klaipėdos ligoninėje atliko onkologinę žarnyno operaciją ir pasakė, kad reabilitacijai ji gali likti čia arba važiuoti į kitą įstaigą, bet būtent tą, o ne kurią kitą. Ji nenorėjo vykti būtent ten, kur jai siūlė, tad aš nuvykau į Klaipėdos teritorinę ligoninių kasą, - portalui pasakojo nepanorusi viešai savo pavardės atskleisti klaipėdietė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), einanti aukštas pareigas prestižinėje įstaigoje. – Išsiaiškinau, kad žmogus turi teisę pats pasirinkti reabilitacijos įstaigą, kur jis nori. Ir vietų yra. Be to, sužinojau, kad toji ligoninė net neturi licencijos teikti reabilitacijos paslaugas po žarnyno operacijos. Perdaviau šią žinią giminaitei, todėl ji gydančiam gydytojui ir slaugytojai nurodė, kur konkrečiai nori tęsti reabilitaciją. Tačiau gydytojas pasakė, kad tai ne nuo jo priklauso, o „vyr. sesutė“ atsakė: „Arba persirengiate, ir liksite mūsų ligoninėje, arba ligoninės transportas nuveš į kitą įstaigą, bet iš mūsų skyriaus negalima važiuot ten, kur norite“. Kadangi ji atsisakė, kelialapio jai nedavė“.
Bijo daktarų – kalba anonimiškai
Portalo šnekintas vienos pajūrio reabilitacijos įstaigos (tos pačios, į kurią patekti taip norėjo minima pacientė) administracijos atstovas sakė, jog pacientai pasiskundžia, kaip būtent ten sunku patekti. Tačiau, kaip ir minėtoji klaipėdietė, taip pat kategoriškai atsisakė viešai skelbti savo pavardę (redakcijai vardas ir pavardė žinomi). „Mane daktarai gyvą suės. Nebenorime su jais pyktis. Esu kartą viešai pareiškęs savo mintis, tai paskui jūs neįsivaizduojate, kas dėjosi“, - sakė vyriškis.
Nedrąsusis portalo pašnekovas pasakojo, kad pacientų sulaukia iš visos Lietuvos (Šakių, Mažeikių, Radviliškio, Tauragės), bet iš čia pat esančios Klaipėdos – labai mažai. Iš trijų didžiųjų uostamiesčio ligoninių tik viena atsiunčianti ligonius. Iš kitų dviejų per metus nesulaukia... nė vieno. Nors esą su jų vadovais ir gražiai bendraujama. Ir nepaisant to, kad, kaip pabrėžė vyras, žmogus turi teisę pasirinkti reabilitaciją, kur tik jis nori.
Tai gal šioji įstaiga labai nepatraukli pacientams? „Norinčių yra, bet žmogus negali čia patekti, - tvirtina vyriškis. – Žmonės mums skundžiasi, bet mes neturime jėgų kovoti. Jeigu paminėsite mano pavardę, visai nebesiųs niekas mums pacientų. Nors teikiame bet kokio profilio reabilitaciją, išskyrus trečiojo lygio“.
Pašnekovo teigimu, kova vyksta dėl pinigų. Už vieną lovadienį ligonių kasos sumokančios 119 litų. O reabilituojami pacientai guli nuo 14 iki 20 dienų. „Juk suprantama, jei aš, pavyzdžiui, turiu šimtą darbuotojų, o neturiu ligonių, man juos reikia atleisti iš darbo. O dabar visos ligoninės turi savo reabilitacijos centrus vietoje, tad, aišku, pirmiausia stengiasi juos užpildyti. Ir nauda dviguba – darbo metu gydytojas aptarnauja ir besigydančius, ir reabilituojamus pacientus. Štai Plungė turi net tris reabilitacijos centrus! Nors, kaip jūs manote, kur geresnes reabilitacijos paslaugas pacientai gauna? Ar ligoninėje yra tiek procedūrų? O išvykus į reabilitacijos įstaigą – ir kita aplinka, ir viskas pritaikyta būtent reabilitacijai. Vienu metu teikiame keliasdešimt procedūrų. Vienam žmogui per dieną skiriamos mažiausiai 3 procedūros“.
Vyras pasakojo, kad esą viena pajūrio reabilitacijos įstaiga net samdo autobusą ir susirenka pacientus net iš Vilniaus, važinėdama nuo vienos ligoninės prie kitos.
„Atėjo Andriukaitis ir žiūrėkite, kokia kova užvirė! Seniai laukiau, kada tas pūlinys trūks, - kalbėjo drovuolis. – O žmonės neapsišvietę. Iš kur tam pensininkui žinoti, kur važiuoti? Gydytojai turėtų juos informuoti, bet to nedaro“.
Neskaidrumo įnešė elektroninės pažymos?
Vienas Palangos reabilitacijos ligoninės pacientas, Edmundas Brazdauskis, „Vakarų Lietuvos medicinai“ irgi pasakojo, kad dvi dienas vienoje palatoje tekę gulėti su vyriškiu, kuris esą prasitaręs, kaip sunku buvę patekti į vieną kurorto įstaigą. „Bet aš pats to nežinau, tik jis man pasakojo“, - pabrėžė E. Brazdauskis.
Panašių kalbų, ir ne vieną, girdėjusi ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos laikinai einanti direktorės pareigas Jovita Jočienė. „Bet girdėjau tik iš giminaičių, draugų, pažįstamų, o kaip į ligonių kasų darbuotoją niekas nėra kreipęsis. Neateina dėl to skųstis, - sakė moteris. – Šiaip tai pacientai turi teisę pasirinkti įstaigą. Kol dar nebuvo elektroninių pažymų, kai išduodavome popierines pažymas, mūsų mergaitės visuomet žmonėms išduodavo sąrašą įstaigų, kuriose galima gauti stacionarines reabilitacijos paslaugas. Tačiau įvedus elektroninę sistemą atsakomybė liko gydymo įstaigoms. Dabar mes išduodame pažymas tik ambulatorinei reabilitacijai, bet nuo lapkričio 1 d. ir šioje srityje bus pereita prie elektroninių pažymų“.
Taigi, atkreipė dėmesį J. Jočienė, elektroninės paslaugos pacientams padeda – nebereikia niekur vaikščioti, bet yra minusas – pažymų išdavimo funkciją perleidus gydymo įstaigoms, nebėra tokios skaidrios informacijos sklaidos. „Turbūt reiktų skelbti informaciją žmonėms, kad stacionarią įstaigą – tiek gydymuisi, tiek reabilitacijai, pacientas turi teisę pats pasirinkti“.
Renkasi pats
Vyriausioji specialistė Klaipėdos kraštui reabilitacijos klausimams Nijolė Šostakienė „Vakarų Lietuvos mediciną“ tikino neturinti informacijos apie susitarimus tarp įstaigų. „Ligoninėje atliekamas pirmas reabilitacijos etapas – penkios procedūros, o toliau, jei reabilitacija pacientui priklauso, jis pats renkasi įstaigą“, - sakė reabilitologė. Paklausta paaiškino, kad informaciją apie reabilitacijos įstaigas pacientui suteikia gydantis gydytojas. Į ją pačią, kaip reabilitologę, dėl patarimų paprastai nesikreipiama. „Šiaip jau pacientai yra išprusę ir žino apie įstaigas. Nebent pasitikslina, ar konkreti įstaiga teikia būtent tas paslaugas, kurios jam reikalingos“, - sakė N. Šostakienė.
„Taip negali būti!“
Nors ne vienas „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovas įvardijo problemą dėl tolygaus pacientų srauto nusiuntimo į reabilitacijos įstaigas ir dėl informacijos apie jų teises trūkumo, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pirmininko pavaduotojas Arūnas Žobakas tvirtino apie tai nieko negirdėjęs. Ir viso pokalbio metu, net kelis kartus klaustas apie galimus pacientų teisių pažeidimus, kalbėdavo taip, tartum būtų ne pacientus ginančios institucijos atstovas: „Pagal įstatymą to negali būti“, „Kiekvienas turi teisę pasirinkti“, „Pacientas turi žinoti – įstatymą privaloma žinoti“.
A. Žobakas smulkiai nupasakojo kelialapio reabilitacijai skyrimo tvarką, pradedant nuo to, kad reabilitologas įrašo tik paciento ligos profilį ir lygį, bet jokiu būdu – ne konkrečią įstaigą. Vėl paklaustas apie galimus susitarimus tarp gydančių ir reabilitacijos įstaigų pašnekovas karštai tikino: „Taip negali būti! Gydytojas neišduoda kelialapio“. Vis dėlto vėliau paaiškino, kad nors pats gydytojas ir neišduoda kelialapio, vis dėlto jis jį užsako.
Gal trečiąjį kartą žurnalistei pasidomėjus, ar tokiu atveju, jei pacientui net nebuvo išduotas kelialapis, ar buvo pažeistos jo, kaip paciento, teisės, nenorom atsakė: „Jeigu gydytojas nepadarė užsakymo, vadinasi, pažeistos paciento teisės į kokybišką gydymą. Tačiau tai turi būti užfiksuota ligos istorijoje. Turi būti įrašas apie tai, kad gydytojas siūlė reabilitaciją, bet pacientas atsisakė. Jis pats turi padėti savo parašą, kad atsisako reabilitacinio gydymo. Tačiau būtina žiūrėti, kokia buvo ligos diagnozė ir ar esant tam susirgimui priklausė reabilitacija“.
Tačiau baigdamas aiškinti A. Žobakas dar kartą pabrėžė: „Pacientas gali pats rinktis įstaigą, tad tai nėra visiška tiesa, kad kažkas kažkam neleido pasirinkti. Viskas priklauso nuo paciento. Juk jis važiuoja į įstaigą“.
Per metus – 134,9 milijono
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas užima ketvirtą vietą pagal privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidas. Per pirmąjį šių metų pusmetį pacientams po sunkių ligų ir traumų gydymo buvo suteikta daugiau kaip 39 tūkst. medicininės reabilitacijos paslaugų. Tam išleista 63,6 mln. litų.
Iš viso šiemet medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti iš PSDF skiriama apie 134,9 mln. litų. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Informatikos ir statistikos skyriaus vedėjos Jelenos Filipovos teigimu, šiems metams Vakarų Lietuvos regiono vaikų reabilitacijai skirta 3,887 mln. Lt, suaugusiųjų – 14,79 mln. Lt.
Vakarų Lietuvoje antrinio lygio reabilitacijos paslaugos teikiamos Palangos reabilitacijos ligoninėje, „Line“, „Pušyne“, „Baltijoje“, „Vyturyje“, Šventosios „Energetike“. Tam tikrų profilių ligoms – ir Klaipėdos jūrininkų bei universitetinėje ligoninėse.
Susiję straipsniai
