Ar tikrai Klaipėda liks be neurochirurgijos paslaugų?(1)
Vis didesnes aistras kursto kalbos, esą Klaipėdoje nebeliks kokybiškų neurochirurginių paslaugų, nes privilegijos teikti specializuotą neurochirurginę pagalbą gali būti patikėtos tik Vilniaus ir Kauno miestams. Tačiau tokie pareiškimai prasilenkia su tikrove.
Kaip Sveikatos apsaugos ministerijos Kolegijos narys atsakingai pareiškiu – planuojama ne naikinti tokias paslaugas uostamiestyje, bet, atvirkščiai, stiprinti. Klaipėdoje, kaip ir kituose keturiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje ketinama kurti specializuotus insulto centrus. Kam to reikia? Atsakymas paprastas – atsižvelgiant į didėjantį insultų skaičių, kurie trečdaliu atvejų baigiasi mirtimi, nuspręsta tokių paslaugų kokybę gerinti. Specializuotų insultų centrų poreikis yra didžiulis, mat mūsų šalis, deja, negali pasigirti gerais rezultatais, gydant šią sunkią ligą – rezultatai du kartus prastesni nei kitose ES valstybėse. 2012 m. duomenimis, nuo insulto Lietuvos ligoninėse gydyta daugiau kaip 20 tūkstančių ligonių, daugiau 3 tūkst. iš jų mirė.
Kodėl ši tema taip agresyviai eskaluojama Klaipėdoje? Klaipėda – specifinis miestas, čia susiklostė praktika, kad neurochirurginės paslaugas teikiamos net keturiose ligoninėse. Tačiau kyla natūralus klausimas: kas geriau – kiekybė ar kokybė, mat nė viename kitame Lietuvos mieste tokios gausybės skyrių nėra, viskas gana optimizuota. Kaip chirurgas, manau, kad geriau turėti vieną, bet labai stiprų insulto centrą Klaipėdoje, nei kelis išbarstytus skyrius. Vertinu mūsų uostamiesčio chirurgų profesionalumą ir darbo kokybę, tačiau reikia pripažinti, kad įkūrus vieną specializuotą centrą paslaugų kokybė tikrai pagerėtų, nes toks centras specializuotųsi tik į ūmių insultų ir kitų smegenų susirgimų gydymą. Suprantamas ligoninių vadovų nuogąstavimas, juk trys ligoninės nebeteks galimybės teikti tokių paslaugų ir jų specialistai natūraliai pereis dirbti į specializuotą insulto centrą.
Kalbos, kad Klaipėdoje tokios paslaugos bus sunkiau prieinamos, neteisingos. Planuojama, kad tokiuose centruose turėtų būti atliekamas tam tikras operacijų skaičius, nes tik tokiu atveju išlaikoma neurochirurgijos kokybė ir specialistų ruošimas. Pagal planą, neurochirurgijos skyriuose turi būti ne mažiau kaip 30 lovų, 2 operacinės ir 3 lovų intensyviosios terapijos skyrius. Skaičiuojama, kad toks vienas neurochirurgijos skyrius turi tekti 1 mln. gyventojų, nes tokiam žmonių kiekiui prireikia 1000 neurochirurginių operacijų per metus.
Be šių penkių specializuotų insulto centrų, Kaune norima kurti neurochirurgijos centrą, kuriame būtų gydomos retos neurochirurginės ligos – jų esama apie 60-80. Šiame centre, kuriame ketinama sutelkti profesionaliausių neurochirurgų pajėgas, būtų teikiamos labai specializuotos paslaugos, vykdomos planinės operacijos. Tokiai idėjai Kolegijos nariai nepritarė, buvo nutarta šią idėją apsvarstyti su neurochirurgų draugija. Tačiau net ir įsteigus tokį centrą, skubi neurochirurginė pagalba regionuose išliks – šios paslaugos bus teikiamos insulto centruose.
Vakarų Lietuvos pacientai neturėtų būti nepagrįstai gąsdinami, kad sveikatos apsaugos paslaugos dirbtinai tolinamos. Kai kada pokyčiai būna skausmingi dėl baimės keisti nusistovėjusią tvarką. Tačiau šiuo atveju Vakarų Lietuvos regiono pacientai, kuriems reikalinga neurochirurginė pagalba, gali būti tikri, kad gaus aukščiausios kokybės paslaugas.
Prof. Artūras Razbadauskas, vyr. chirurgas, Klaipėdos krašto chirurgų draugijos pirmininkas, SAM Kolegijos narys
Susiję straipsniai
