Ar nukirsta galva dar būna gyva?
Kai kuriose šimtmečių senumo istorijose pasakojama apie dekapitacijos atvejus, kai nukirsdinta galva liudininkų akyse dar kurį laiką markstosi, keičia veido išraiškas, net mėgina kalbėti. Kaip tokią galimybę vertina fiziologai, domėjosi „LiveScience.com“.
Prancūzijos revoliucijos metais budelis čiupo giljotinuotos Šarlotės Korde (Charlotte Corday), kuri buvo apkaltinta politiko Žano-Polio Marato (Jean-Paul Marat) nužudymu, galvą už plaukų, iškėlė ją ir pakštelėjo į skruostą. Egzekucijos liudininkai pasakojo, kad Š. Korde akys pažvelgė į budelį, o jos veidą iškreipė neabejotina pasibjaurėjimo grimasa.
Gerokai vėliau, jau 1989 m. kariuomenės veteranas pranešė savo akimis matęs, kaip jo draugui per automobilio avariją buvo nutraukta galva. Liudininko teigimu, nuo kūno atskirtos galvos veidą sukaustė šokas, netrukus užleidęs vietą išgąsčiui, o galiausiai – neviltis, kai akys žvelgė ir matė atskirtą kūną.
Ar gali būti šios kvapą gniaužiančios ir kraupios istorijos laužtos iš piršto? Fiziologai su tokiu teiginiu būtų linkę sutikti. Dekapitacijos momentu smegenis akimirksniu ištiktų didžiulis kraujospūdžio kritimas. Staiga kraujo ir deguonies netekusias smegenis ištiktų koma, net jei mirtis ateitų keletu sekundžių vėliau.
Vis dėlto naujausi gyvūnų tyrimų rezultatai byloja, kad istorijose apie gyvas nuo kūno atskirtas galvas tiesos yra. 2011 m. olandų mokslininkai nukirsdinti pasmerktos pelės galvą apraizgė elektroencefalografo (EEG) jutikliais. Įvykdžius egzekuciją, EEG fiksavo elektrinį nukirsdintos galvos smegenų aktyvumą, o fiksuojami dažniai bylojo, kad pelė sąmoningos būklės galėjo išbūti beveik 4 sekundes. Tyrimai su kitais smulkiais žinduoliais liudija netgi apie ilgesnius sąmoningumo periodus.
Jei kažkas panašaus vyktų ir žmogaus dekapitacijos atveju, tų kelių sekundžių su kaupu pakaktų keistiems ir siaubingiems pasmerktojo potyriams: pastebėkite, kiek daug per 4 sekundes spėjate pamatyti, pajusti ir suvokti.
Tačiau kraują stingdančios istorijos apie nukirstas galvas, ko gero, yra ne kas kita, o nevalingų kūno refleksų nupasakojimas. Dėl raumenų refleksų trūkčioti ar spazmuoti gali ir nukirstos galūnės. Tad kodėl refleksus valdanti galvos smegenų zona, vadinama ekstrapiramidine sistema, negalėtų pasiųsti impulsų į nukirstos galvos veido raumenis? Šis smegenų regionas sužadina, pavyzdžiui, sąmoningai nesuvokiamas ir nevalingas baimės, pasibjaurėjimo ir nepasitenkinimo išraiškas naujagimių veiduose.
Susiję straipsniai
