Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Gediminas Norvilas. Ar Lietuva iš tiesų nusigeria?(1)

Gediminas Norvilas | 2014-11-12 10:12:17

Kai buvo paskelbti duomenys, kad Lietuva užima trečią vietą pagal alkoholio suvartojimą pasaulyje, ne pirmą kartą pasipylė prognozės, kad prasigersime, sunyks tautos genofondas, laukia fizinė, moralinė ir dvasinė tautos krizė. Ar iš tiesų situacija tokia beviltiška?

Gediminas Norvilas
Gediminas Norvilas. Algirdo Kubaičio nuotr.

Truputis statistikos

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2013 m., palyginti su 2012 m., sergamumo alkoholine psichoze rodiklis sumažėjo 12,6 proc., lėtinio alkoholizmo – 19,7 proc., atitinkamai ligotumo rodikliai sumažėjo 3,1 ir 6,5 proc.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2013 m. dėl alkoholio vartojimo mirė 905 žmonės, tai 25 mažiau negu 2012 m.

Tai reikštų, kad Lietuvoje situacija, susijusi su alkoholio vartojimo pasekmėmis, gerėja. Kokios priežastys tai lemia, neaišku, nes didelių permainų alkoholio vartojimo mažinimo srityje nebuvo. Galima daryti prielaidą, kad mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje mažėja ir alkoholio vartojimas, tačiau kiekybinis santykis tarp problemų mažėjimo ir emigracijos srauto pernelyg didelis.

Kaip gyvena ir geria kaimynai

Pasižvalgykime aplinkui, kaip sekasi išlaikyti sveiką genofondą kitoms šalims. Prieš keletą metų alkoholio suvartojimo „lyderiai“ buvo čekai ir vengrai, jieišgerdavo daugiau nei dabar Lietuvos gyventojai, t.y. atitinkamai16,45 ir 16,27 litro. Panašius kiekius išgerdavo ir tebegeria Rusijoje, Rumunijoje, Ukrainoje, Slovėnijoje, Andoroje (daugiau nei 15 litrų). Šiek tiek mažiau alkoholio suvartojama Didžiojoje Britanijoje, itin mėgstančiais išgerti linksniuojami prancūzai, vokiečiai bei airiai. Beje, dar visai neseniai mus lenkė ir latviai.

Taigi alkoholis liejasi gana laisvai, tačiau tautos gyvuoja, o su genofondu problemų lyg ir nėra.

Ne mokslinis požiūris

Padėkime į šalį mokslines įžvalgas bei statistiką ir pažiūrėkime į gyvenimą eilinio piliečio akimis. Taigi ką matome? Plečiasi prekybos centrai ir nauji individualių gyvenamųjų namų kvartalai. Miestai ir miesteliai gražėja, tiesiami nauji keliai, prie daugiabučių namų nebetelpa automobiliai, žmonės plūsta į žymių atlikėjų koncertus, Lietuvos sportininkai ir menininkai garsina šalį pasauliniu mastu, jaunimas skina laurus tarptautinėse mokslo olimpiadose, o moksliniai tyrimai ir pritaikomumas jau seniai peržengė Lietuvos ribas. Tai kurgi ta, „prasigėrusi Lietuva?“.

Skeptikai tuo ims prieštarauti ir teigti: „Nuvažiuokite į kaimą ir pamatysite, kas ten darosi!“. Be abejo, yra Lietuvoje kaimų ar miestų rajonų, kur girtavimo ir iš to kylančių socialinių problemų koncentracija yra didesnė nei statistinis vidurkis, tačiau tie rajonai jokiu būdu neatspindi visos Lietuvos situacijos.

Ar Lietuvoje yra blaivybės statistika?

Alkoholio vartojimo ir neigiamų girtavimo pasekmių statistinių duomenų – nors vežimu vežk. Tačiau statistinės informacijos apie blaiviai gyvenančius žmones ir blaivaus gyvenimo privalumus duomenų mažoka. Internete plačiausiai nušviečiamas tik vienas tyrimas, atliktas 2009 m. bendrovės „TNS Gallup“, kuriame pateikiami duomenys, jog alkoholio teigia niekada nevartojantys 11 proc. pilnamečių Lietuvos gyventojų. Įdomu tai, kad tyrimo užsakovas – tuometinė „Ragučio“ alaus darykla.

Kodėl blaivybės tematika domisi aludariai, o ne mokslininkai, nagrinėjantys girtavimo problematiką? Gal abstinentai yra tiesiog neįdomūs arba tokie duomenys nėra svarbūs, siekiant daryti įtaką politikams? Viešoje erdvėje dažniausiai galima išgirsti ar perskaityti tik pavienių žmonių asmeninius liudijimus apie gyvenimo be alkoholio privalumus bei daugėjančias pramogas ir renginius be svaigalų.

Ar turintieji kitokią nuomonę yra nesveiki?

Po interviu „Žinių radijui“, kuriame sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė išsakė abejones dėl girtavimo statistikos, tuoj pat pasirodė neigiami komentarai ir kritika. Stebint diskusijas viešoje erdvėje, galima pastebėti tai, jog ypač aršus puolimas stebimas iš kai kurių atsakingų specialistų pusės. Pvz., Nijolė Goštautaitė Middtun, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos valdybos narė, reaguodama į ministrės nuomonę, kitaip manantiems nei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai pasiūlė pasitikrinti sveikatą.

Dar keisčiau atrodo N. Goštautaitės Middtun išsakyta nuomonė, kad „Lietuva tebėra vis mažėjantis agrarinis girtuoklių kraštas, kuris norėdamas išlikti turėtų bent perpus sumažinti suvartojamą alkoholio kiekį“. Įdomu, kokiomis mokslinėmis įžvalgomis remiasi psichikos sveikatos specialistė, Lietuvai klijuojanti prasigėrusių kaimiečių etiketę?

Kai kalbas apie prasigeriančią Lietuvą skleidžia eilinis pilietis, nukentėjęs nuo artimo žmogaus ar kaimynų girtuokliavimo, tai yra suprantama ir žvelgiant iš žmogaus asmeninės pozicijos pateisinama. Tačiau kai apie „nusigeriančią Lietuvą“ reiškia nuomonę atsakingas pareigas einantys žmonės, galima įžvelgti tam tikrą pavojų, galintį turėti įtakos žmonių nuomonės formavimui.

Ar PSO - „šventa karvė“?

Nesiruošiu nei ginti, nei teisinti ministrės, tiesiog stebint situaciją susidaro vaizdas, kad turėti ir išsakyti kitokią nuomonę, nei turi PSO ekspertai ar kai kurie mūsų visuomenės sveikatintojai, yra negerai, o tie, kurie neigia mokslines rekomendacijas, yra nesveiki. Tokie teiginiai primena tuos laikus, kai gyvenome valstybėje, kurioje buvo tik vienintelė tiesa ir vienintelis autoritetas, o kitaip manantys rizikavo atsidurti psichiatrinėje ligoninėje ar kalėjime.

Užbėgdamas už akių galimiems kaltinimams nekompetencija ar alkoholio gamintojų protegavimu, išsakau nuomonę, kad pritariu PSO rekomendacijoms mažinti alkoholio prieinamumą, didinti kainas ir riboti reklamą. Tačiautie patys PSO atstovai pabrėžia, kad suvaržymus būtina daryti nuosekliai, „neperspaudžiant“ situacijos, nes visuomenė į apribojimus dažniausiai reaguoja prieštaringai.

Nesusikalbėjimo priežastys

Neretai visuomenės sveikatintojai kritikuoja ir smerkia politikus už tai, kad jie nepaiso visuomenės interesų, tačiau pažvelgus plačiau galima pamatyti, kad visuomeninis interesas valdžios atstovams yra labai svarbus motyvas. Jei politikas, savo rinkiminėje apygardoje pasikalbėjęs su rinkėjais, sužino, kad dauguma žmonių nori vartoti alų be apribojimų, tai jis ir stengsis tokį visuomenės poreikį patenkinti, kartu išsaugodamas rinkėjų balsus kitiems rinkimams.

Mokslininkai kalba mokslo įrodymais, o politikai - politinės, asmeninės ar finansinės naudos aspektu. Deja, nesusikalbėjimas čia garantuotas.

Kas laimės tokią diskusiją? Be abejo, kad tie, kurie turi galių ir įžvelgia daugiau naudos motyvų. O visuomenininkų ir sveikatos specialistų bandymas aštriai sukritikuoti ar pasmerkti valdžios atstovus, turinčius teisę paspausti balsavimo mygtuką Seimo salėje ar padėti parašą po įsakymu, tik dar labiau atitolins galimybę sėsti prie diskusijų stalo. Svarbu ne pasako, o kaip pasako. Jei nuomonė išsakoma su smerkimu, piktumu, tai tikėtina, kad dialogo nebus. Nėra dialogo – nėra rezultato.

Be to, norint siekti pokyčių visuomenėje vien kritikuojant ir kreipiant dėmesį į niūrias pasekmes teigiamų rezultatų pasiekti yra sunkoka, nes keisti gyvenimo būdą žmones labiau skatina pozityvūs pavyzdžiai, o ne gąsdinimu paremtos priemonės.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų