„SaltSmart“ konsorciumo naujame 2013-2018 veiksmų plane siūloma daugybė įsipareigojimų ir veiksmų, siekiant sumažinti druskos vartojimą populiacijos lygmeniu.
Suvartojant daugiau kaip 5 gramų druskos (ar 2,3 gramų natrio) per dieną, didėja arterinis kraujospūdis, kuris yra pagrindinis infarktų, insultų ir inkstų nepakankamumo rizikos veiksnys. Žemesnes pajamas gaunančiose šalyse iki 70 proc. druskos naudojama valgio gaminimo metu. Išsivysčiusiose šalyse daugiausia druskos gaunama vartojant maisto produktus, kurie jau apdoroti pramoniniu būdu (pvz., pusfabrikačiai).
Pagal Pasaulinės sveikatos Organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) reikalavimus, vartotojas turi gauti visą informaciją apie maisto produktą, jo cheminę sudėtį, komponentus, jų svarbą ir kiekį. Raginama daugiau informuoti visuomenę apie druskos sumažinimo svarbą sveikatai, taip pat kurti ar keisti nacionalines strategijas, higienos normas, teisės aktus tam, kad gamintojai nurodytų tikslius druskos kiekus maisto produktuose neklaidinant vartotojo, o jį informuojant.
Lietuvos higienos normoje HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ nėra nurodymo, kad gamintojai privalo žymėti druskos kiekį ant maisto produkto pakuotės. Todėl gyventojams paskaičiuoti kokį kiekį druskos suvartoja su parduotuvėje įsigytu maistu neįmanoma.
20 ES valstybių narių išreiškė norą prisijungti prie priimtos sistemos „Nacionalinės druskos iniciatyvos“. Lietuva taip pat dalyvauja Nacionalinėje druskos iniciatyvoje, įgyvendindama Europos Sąjungos struktūrą valgomosios druskos mažinimo iniciatyvoms. Tačiau druskos kiekių nurodymas gamintojams nėra privalomas, tik rekomenduotinas.
2013 m. birželio 14 d. Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat įsitraukė į „Nacionalinę druskos iniciatyvą“. PSO ragina ir kitas šalis prisidėti prie „Nacionalinės druskos iniciatyvos“ ir gerinti visuomenės sveikatą.
Daugiau informacijos čia.
Ingrida Jaselskytė,
LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų institutas (PSO bendradarbiaujantis centras)