Ar Klaipėda – visavertis sveikų miestų partneris? (1)

Neseniai Lježe (Belgijoje) vyko Europos sveikų miestų metinė konferencija. Čia susitiko per 300 dalyvių iš 34 valstybių. Joje dalyvavo ir klaipėdiečių delegacija.

Reklama

Nuvykti į ją buvo svarbu dėl kelių priežasčių. Pirma, svarbu buvo palyginti, kaip atrodo mūsų miestas tik įstojęs į naują sąjungą. Antra, norėjosi susipažinti, kaip kiti miestai vykdo Sveiko miesto projektą. Konferencija truko keturias dienas, perskaityta daugybė pranešimų.

Išklausęs keletą pranešimų iš skirtingų Europos miestų, susidariau nuomonę, kad Klaipėda yra toje bendroje Europos srovėje, kuri kreipia visuomenės ir politikų dėmesį į pagrindines nesveikatingumo priežastis: per mažą gyventojų fizinį aktyvumą, nepakankamą sveikos gyvensenos propagavimą, higienos įgūdžių formavimą nuo mažų dienų.

Aišku, pateikiami pavyzdžiai buvo kiek perdėti, pabrėžtinai sėkmingi. Tačiau, mano nuomone, noras puikuotis sėkmingu sveikatos projektu  nesmerktinas. Labai daug panašių dalykų pasakojo skirtingų miestų ir valstybių specialistai, sveikų miestų koordinatoriai. Turkų skaityti pranešimai nesiskyrė nuo skandinavų ar britų. Tai labai svarbu, nes kryptis viena.

Apie 40-60 procentų pristatytų sveiko miesto darbų Klaipėda taip pat daro. Liko nelabai daug – miesto planavimas ir visuomenės dalyvavimo valdyme užduotys. Miesto planavimo derinimas su sveika aplinka pas mus iš dalies vykdomas, tačiau tik iš dalies. O visuomenė  sveikatos ir sveikos aplinkos reikalų sprendime dalyvauja vangiai ir tik pavienėmis akcijomis.

Aplinkos tarša, sveikatos paslaugų valdymas ir kiti klausimai  kol kas aptariami be rimtos bendruomenės kontrolės. Kaip turi atrodyti sveikatos sistema Klaipėdos mieste, nesvarstė nei medikai, nei pedagogai, nei verslininkai – niekas. Manau, kad sveikatos paslaugų vartotojai privalo dalyvauti aptarime, lygiai taip, kaip ir patys medikai turi plačiau diskutuoti apie esamos sistemos trūkumus. Tam turi būti sąlygos ir reikiami mechanizmai.

Tačiau svarbiausia tema, dėl kurios ir buvo kviečiama konferencija – nauja strateginė Pasaulio sveikatos organizacijos programa „Sveikata 2020“.

Programa „Sveikata 2020“  skirta įvairiais novatoriškais ir efektyviais  būdais spręsti sudėtingas visuomenės sveikatos – sunkių, neužkrečiamųjų ligų (įskaitant psichikos sutrikimų, nutukimo ir traumų problemas), klimato kaitos ir antibiotikams atsparių užkrečiamųjų ligų – problemas.

Startavusiame 1986 metais projekte šiuo metu dalyvauja 1543 pasaulio miestai iš 138 valstybių ir vietovių, kurie priklauso Sveikų miestų judėjimui.

Sveiko miesto siekiai: sukurti sveikatai palankią aplinką, pasiekti gerą gyvenimo kokybę, teikti pagrindines sanitarijos ir higienos priemones, siekti visuotinio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo.

Dr. Vytautas Valevičius