Ketvirtadienis, 2024.12.12
Reklama

Ar jums nespengia, neburzgia ir neūžia ausyse?(1)

VLMEDICINA.LT | Šaltinis: vlmedicina | 2011-02-18 06:25:41

Jei jums spengia, burzgia arba ūžia ausyse, gali būti, jog jūs sergate liga, kuri išvertus iš lotyniško žodžio „tinnitus“ reiškia „skambėjimas“, o įprastai vadinama ūžesiu ausyse. Tai galvoje ar ausyse kilęs garso pojūtis, kai aplinkoje garso šaltinio nėra. Manoma, kad šia liga serga apie 10 proc. žmonių, ji dažniau paliečia vyresnio amžiaus asmenis. JAV mokslininkų duomenimis, net 40 proc. armijos veteranų patiria šį diskomfortą.

Gyd. otorinolaringologas Dainius Guzevičius (nuotr. iš asmeninio archyvo)
 Dainius Guzevičius (nuotr. iš asmeninio archyvo)

Gydytojas otorinolaringologas Dainius Guzevičius portalui VLMEDICINA.LT pasakojo: ”Ūžesys ausyse lydi vieną iš dažniausiai pasitaikančių ligų – klausos nervo uždegimą, taip pat gali būti pirmasis simptomas prieangio nervo neurinomos atveju, pasireiškia sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.  Kad ši patologija buvo gerai žinoma ir seniau, liudija ir posakis “spengianti tyla”. Pati tyla gi nespengia, tik pasidaro girdimas ausų ūžesys.”

Daugeliu atvejų ūžimas ar spengimas ausyse yra nestiprus ir nesukelia rimtų pasekmių, tačiau kai kuriais atvejais jis gali būti ypač gyvenimą trikdantis veiksnys. Ši liga taip pat gali atsirasti žmonėms, praradusiems klausą. Kai yra pažeistos vidinės ausies garsą priimančios ląstelės, sutrinka klausos signalo perdavimas iš ausies į smegenis ir kai kuriems klausą praradusiems žmonėms išsivysto įkyrus ūžesys ausyse (lot. „tinnitus“).

Įkyraus ūžesio ausyse atsiradimo priežastys nežinomos, todėl iki šiol nėra gydymo metodų, galinčių pašalinti šį kartais itin varginantį pastovų pojūtį. Gydymo procese dažnai dalyvauja neurologai, psichologai, otorinolaringologai, psichiatrai, klausos protezavimo specialistai.

Vienas iš gydymo būdų  - implantuojamais aparatais užmaskuojamas arba prislopinamas įkyrus garsas. Taip pat yra aparatų, kurie skleidžia triukšmą, slopinantį girdimą ūžesį. Kitos gydymo metodikos siūlo atsipalaidavimo technologijas, trečios – kognityvines metodikas, kurios išmoko pacientą valdyti savo reakcijas į pašalinius garsus, kartu ir  nekreipti į spengimą dėmesio arba susitaikyti su juo. Gydymas bet kuriuo iš šių metodų yra gana sudėtingas ir nėra lengva pasiekti gerų rezultatų.

2011 m. sausio mėnesio „Nature“ leidinyje aprašomas mokslinis eksperimentas, kuris gali tapti persilaužimu šiame sunkiame pacientų, mokslininkų, gydytojų fronte, įveikiant neegzistuojančius ūžesius ausyse.

Dalaso (Teksaso valstija, JAV) mokslininkai Dr. M. Kilgard’as ir Dr. N. D. Enginneer’is, bendradarbiaudami su biotechnologijų firma „MicroTransponder“, atliko eksperimentus su žiurkėmis.

Tyrimo esmė ta, kad veikiamos dirbtinių nervinių impulsų smegenys pradeda nekreipti dėmesio į iš ausies siunčiamus ūžesio signalus. Eksperimento metu žiurkėms trumpais signalais buvo stimuliuojamas klajoklinis nervas. Klajoklinio nervo stimuliacija nėra visai naujas metodas, jis jau yra taikomas gydant epilepsiją bei depresiją. Klajoklinis nervas žmogaus organizme yra atsakingas už darnų daugelio organų funkcionavimą.

Bendrosios nejautros metu žiurkėms būdavo siunčiamas stiprus garsinis signalas ir tikrinama smegenų reakcija į šį signalą. Vėliau smegenys būdavo kurį laiką treniruojamos stimuliuojant klajoklinį nervą ir eksperimentas su garsu pakartojamas.

Po klajoklinio nervo stimuliacijos žiurkės visiškai nereaguodavo į pašalinį garsą, šis efektas išliko daugiau nei kelias savaites.

JAV Nacionalinis sveikatos institutas (National Institute of Health) Dr. M. Kilgard’ui ir kompanijai „MicroTransponder“ skyrė 1,7 milijono JAV dolerių ūžesio ausyse problemoms tyrinėti. Artimiausiu metu bus pradedami klinikiniai tyrimai, dalyvaujant žmonėms. Planuojama, kad Europoje pirmieji pacientai bus pradėti gydyti jau šiemet. Procedūros bus atliekamos ambulatorine tvarka penkis kartus per savaitę. Gydymo kursas užtruks kelis mėnesius. Procedūros metu specialiu aparatu pacientams bus stimuliuojamas klajoklinis nervas kaklo srityje.

Autoriai mano, jog jų eksperimento rezultatai yra daug žadantys ne tik pacientams, sergantiems ūžesiu ausyse, bet ir pacientams, sergantiems lėtiniu skausmu. Tiek ūžesio ausyse, tiek lėtinio skausmo atveju pakinta smegenų reakcija į nepastovią nervinę stimuliaciją iš pažeisto organo (ausies ar kt.). Tai ir sukelia ūžesį ausyse arba lėtinį skausmą. Tyrėjai mano, kad klajoklinio nervo stimuliacija atkuria pažeistą pusiausvyrą ir tai galėtų būti atsakymas į šią aktualią problemą.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Sveikatos apsaugos ministrės pareigas pradėjo eiti doc. dr. Marija Jakubauskienė
Davusi priesaiką Seime, sveikatos apsaugos ministrės pareigas ketvirtadienį pradėjo eiti Vilniaus universiteto (VU) Medi...
Šlapimo nelaikymas: nuo jo kenčia kas trečias vyresnio amžiaus gyventojas
Problema, pasireiškianti kas trečiam vyresnio amžiaus žmogui ir galinti pabloginti gyvenimo kokybę bei žmogaus psicholog...
Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas: „Lūžio taškų dar bus ne vienas“
Jau daugiau nei metai, kai Klaipėdos universiteto ligoninei, sukurtai sujungus tris Vakarų Lietuvos medicinos įstaigas,...
Valgymo sutrikimas ne tik alina kūną, bet gali vesti ir į savižudybę
Lietuvos vaikų psichikos sveikata kelia nerimą – vis daugėja valgymo sutrikimais sergančių jaunų žmonių. Išskirtin...
Epidemiologė atsakė, kiek užtruks įgyti kolektyvinį imunitetą rotavirusams
Lietuvoje vaikai – nuo naujagimių iki mokyklinio amžiaus – skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Anksčiausiai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų