Dažniausi mitai apie ūžesį ausyse ir kodėl šį simptomą būtina demaskuoti

Problema tampa nebe tokia didelė, kai apie ją kalbame. Todėl kai kuriose šalyse vasario pirmąją savaitę dėmesys yra skiriamas dažnai sutinkamam, varginančiam simptomui – tinitui, arba ūžesiui ausyse, kurį žmogus girdi, nors garso aplinkoje iš tiesų nėra. Į šio sutrikimo problematiką ne vienerius metus aktyviai besigilinanti Lietuvos otorinolaringologų draugijos pirmininkė daktarė Irina Arechvo sako, kad nors tai yra vienas iš sudėtingiausių otoneurologinių simptomų, su juo kovojant pirmiausia labai svarbu nuo jo „nuplėšti“ kaukes ir išsklaidyti mitus. Kokie tie mitai ir kaip sau padėti?

Reklama

Mitas: tai – mistinė liga

Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie ūžesį ausyse siekia senovės Egipto laikus. Išlikusiuose šaltiniuose ūžesys, garsas kurio iš tiesų nėra aplinkoje, buvo siejamas su užkalbėjimu, vadinamas „užburta ausimi“ ir gydomas žolelėmis, aliejais, smilkalais. Bandydami atsikratyti išties vardinančio ūžesio egiptiečiai berdavo į ausis dirvožemį, į ausies landą įstatydavo nendrės stiebą ir giedodavo ritualines giesmes.

Pasak daktarės otorinolaringologės I. Arechvo, kad ir kaip paslaptingai atrodytų šis ūžesys, pasaulyje sparčiai daugėja kokybiškos mokslinės informacijos, padedančios jį demistifikuoti ir atrasti veiksmingus pagalbos būdus.

„Ūžimas ausyse yra ne liga, o simptomas. Pastebiu gerą tendenciją – vis daugiau žmonių ateina turėdami patikimuose edukaciniuose šaltiniuose surastos informacijos. Tai labai svarbu, nes dažnai pirmieji žodžiai konsultacijos metu ar pirmosios žinios apie sutrikimą lemią visą ūžesio evoliuciją“, – pranešime žiniasklaidai tvirtino dr. I. Arechvo.

Daktarės teigimu, tinitas gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių. Ūžesys gali būti stiprių garsų, nuolatinio būvimo triukšme, tam tikrų vaistų ar ligų pasekmė. Simptomas taip pat glaudžiai siejamas su klausos sutrikimais.

Mitas: patiriančių ūžesį žmonių daugėja

„Audiomedika“ klausos centro klausos protezavimo specialistė Justina Pukalskaitė sako dažnai girdinti pacientų istorijas apie patiriamą ūžesį ir sulaukianti klausimų, kaip galima jį įveikti.

„Tai nepriklauso nuo amžiaus ar lyties – pasikonsultuoti dėl ūžesio sulaukiame ir jaunų, ir vyresnių žmonių. Pacientai skundžiasi, kad dėl erzinančio, danties skausmui diskomfortu prilygstančio ūžesio negali susikaupti, jiems sunku sutelkti dėmesį į darbus, sunku užmigti“, – tvirtino J. Pukalskaitė.

Remiantis statistiniais duomenimis, ūžesį ausyse patiria apie 15 proc. visos populiacijos. Nors tai yra didžiulis skaičius žmonių, dr. I. Arechvo sako nemananti, kad šį simptomą patiriančių žmonių daugėja. Tiesiog dėl informacijos sklaidos žmonės lengviau jį identifikuoja, domisi ir ieško būdų jo išvengti arba įveikti.

„Vienintelis dalykas, kodėl atrodo, kad ūžesio atvejų daugėja, tai - geresnis žinojimas apie jo paplitimą. Iš tiesų vis daugiau kalbama apie ausų apsaugą ir norintys apsaugoti klausą žmonės būdami triukšme naudoja apsaugines priemones“, – dalinosi mintimis daktarė otorinolaringologė.

Mitas: nėra būdų sau padėti

Ūžesys gali atsirasti vienoje arba abiejose ausyse, galvoje. Gali priminti švilpimą, cypimą, ūžimą, zvimbimą. Gali trukti keletą minučių arba tęstis nuolatos. Jo intensyvumas gali svyruoti nuo lengvo iki itin stipraus.

Pasak klausos protezavimo specialistės J. Pukalskaitės, neretai tenka sutikti nemalonaus simptomo išgąsdintų žmonių arba jau išgirdusių ar perskaičiusių verdiktą – nėra būdų sau padėti.

Pati patyrusi šio simptomo nemalonumus, turinti šeimos narių, draugų, daugybę pažįstamų patiriančių šį varginantį simptomą, todėl puikiai pacientus suprantanti dr. I. Arechvo sutinka, kad potyriai ir įvairiuose šaltiniuose surasta informacija gali gąsdinti, tačiau daugeliu atvejų tinitas nėra pavojingos ligos simptomas ir gali būti suvaldytas. Daktarė išskiria tris kategorijas ūžesį patiriančių žmonių:

„Pirmajai kategorijai pacientų užtenka išgirsti, kad ūžesys nėra susijęs su rimtais susirgimais ir jiems pavyksta jį suvaldyti. Kitiems, kuriems sunku valdyti simptomą, gali prireikti garsų terapijos ar kitų pagalbos būdų. Mažai daliai žmonių, kurie patiria labai varginantį ūžesį, gali prireikti ir psichologinės pagalbos“.

Mitas: stebuklingi papildai ir žolelės išsprendžia problemą

Klausos protezavimo specialistė J. Pukalskaitė sako, kad ieškodami sprendimų žmonės mėgsta rinktis, kaip tuo metu atrodo, lengviausią, greičiausią pagalbos būdą.

„Vartoja žolelių užpilus, lašina aliejų į ausis, taip ne tik nepadėdami, bet ir pablogindami situaciją. Kai kurie renkasi garsiai klausytis muzikos, kad negirdėtų ūžesio“, - pacientų istorijomis dalinosi specialistė.

Gydytoja otorinolaringologė džiaugėsi, kad bandančių primityvius pagalbos būdus, kaip žolelių, augalo Jeronimo, česnako kišimas į ausies landas, mažėja, tačiau įžvelgia vis dar išlikusią didelę problemą – abejotino poveikio papildų vartojimą.

„Blogiausia, kai žmonės sumoka didžiulius pinigus, atsisiunčia papildus, kurie neturi jokių mokslinių poveikio įrodymų. Dažniausiai jų sudėtyje yra „nekaltos“ medžiagos ir pakenkti negali, tačiau padėti – taip pat“, - sakė dr. I. Arechvo.

Pasak daktarės, garsios muzikos ar stipraus garso metodas nėra veiksmingas, atvirkščiai – stiprūs garsai pablogina ūžesį ausyse.

„Paleidus didelį garsą net ir sekundei, ūžesys labai trumpam gali išnykti, bet praeis kelios minutės ir jis vėl atsiras, dažnai dar stipresnis. Tai visiškai nėra sprendimas“, – patikino ji.

Šis reiškinys, kai ūžesys ausyse po labai stipraus garso poveikio susilpnėja ar pranyksta, vadinamas „laikinu slopinimu“ arba „laikinu slenksčio pasikeitimu“.

Mitas: klausos aparatai tik sustiprina ūžesį

Tad kokie sprendimai yra tinkami ir veiksmingi? Tokį klausimą užduoda gydytojo ar klausos protezavimo specialisto duris pravėrę, ūžesį patiriantys pacientai.

Daktarė I. Arechvo dalinasi, kad ūžesį ausyse patiria kas šeštas pacientas, tačiau norint atrasti veiksmingą pagalbos būdą, pirmiausia reikia išsiaiškinti ūžesio kilmę ir priežastis.

Naujausi tyrimai rodo, kad net 90 proc. žmonių, jaučiančių tinito simptomą, taip pat turi nusilpusią klausą.

„Bet koks klausos pablogėjimas – ar jis būtų kilęs dėl sieros kamščio, vidurinės ausies uždegimo, būgnelio įtrūkimo ar lėtinio klausos nusilpimo – gali lemti ūžesį. Tad pirmiausia reikia diagnozuoti minėtas problemas ir jas išspręsti: išplauti sieros kamštį, pagydyti vidurinės ausies uždegimą, atstatyti klausą rekonstrukcinėmis operacijomis (timpanoplastika, osikuloplastika, stapedoplastika, kochleariniais implantais)“, – tvirtino dr. I. Arechvo.

Gydytojos teigimu, ūžesys dažniausiai „eina“ vienu žingsniu priekyje nusilpusios klausos, tik ūžesį žmonės pastebi greičiau ir kreipiasi pagalbos pirmiausia dėl jo.

„Tokiu atveju pagrindinis patarimas – prisotinti aplinką garsais. Garsų terapija yra vienas veiksmingiausių būdų kovojant su ūžesiu“, – patarė daktarė.

Klausos aparatus pritaikanti ir garsų terapiją pacientams taip pat rekomenduojanti J. Pukalskaitė sako susidurianti su dar vienu populiariu mitu – klausos aparatai nepadės arba dar labiau sustiprins ūžesį.

„Šis, tiesos neatitinkantis mitas trukdo žmonėms gauti kokybišką pagalbą. Nauji klausos aparatų technologijų pasiekimai gali padėti spręsti ne tik klausos nusilpimą, bet ir palengvinti spengimo ausyse simptomus, sustiprindami išorinius garsus ir taip užmaskuodami vidinius ūžesio ausyse garsus. Nešiojant klausos aparatus ir geriau girdint ūžesys tampa ne toks ryškus ir pastebimas“, - paaiškino J. Pukalskaitė.

Pažangūs klausos aparatai taip pat turi integruotas tinito valdymo programas, kurios leidžia klausytis dirbtinio triukšmo ar gamtos garsų, atliekančių maskavimo funkciją.

Klausos protezavimo specialistė pastebėjo, kad kai kurie pacientai patiria „išliekamąjį slopinimą“. Tai reiškia, kad ūžesio ausyse suvokimas susilpnėja net nuėmus klausos aparatus ir gali tęstis nuo kelių minučių iki keliolikos valandų.