Ar įmanoma maitintis sveikai ir nebrangiai?

Niekaip nesiryžtantieji keisti mitybos įpročių dažnai teisinasi tuo, kad sveikai maitintis kainuoja brangiau. Tačiau, pasak specialistų, tai tėra tik mitas, o pakeitus mitybos įpročius galima net sutaupyti.

Įvairių apklausų duomenimis, lietuviai vis labiau domisi sveika mityba, tačiau savo maitinimosi įpročių keisti į sveikesnius neskuba. Sveika mityba vis dar laikoma prabanga, kuriai reikia skirti papildomo laiko ir pinigų.

Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė pastebi, kad požiūris į sveiką mitybą išlieka ganėtinai radikalus – žmonės ją sieja su itin griežtu režimu. „Egzistuoja daugybė mitų, dėl kurių maitintis tinkamai atrodo daug sudėtingiau nei iš tiesų. Be to, dažnai susitelkiama tik į tam tikrus maisto produktus, kurie laikomi sveikais, ir jei jie nėra iš pigiųjų, žmogus teigia, kad tinkamai maitintis jam per brangu. Tačiau iš tikrųjų sveika mityba yra be galo lanksti“, – sako dietologė.

Įvairesnis maistas – ir sveikiau, ir pigiau

D. Pipiraitė pabrėžia, kad sveika mityba priklauso ne nuo konkrečių maisto produktų, o nuo su maistu gaunamų maistinių medžiagų ir jų santykio, nuo valgymo režimo, maisto paruošimo būdo, suvartojamo kalorijų kiekio. Produktai, kurie labai vertingi dėl savo sudėties, nebūtinai yra brangūs, priešingai – gali būti net vieni pigiausių, o tinkamo valgymo vieni svarbiausių bruožų yra saikas ir įvairovė. Brangiai maistas kainuoja tuomet, kai yra įprotis prigrūsti pilną šaldytuvą, nesvarbu, reikia to, ar ne. Tinkama mityba – tai ir įvairus maistas: žmogui kasdien reikia gauti apie 40 skirtingų maistinių medžiagų, o jų iš vieno produkto gauti neįmanoma, todėl būtina valgyti kuo įvairesnį maistą. Mitybos racioną turėtų sudaryti produktai iš visų mitybos piramidėse nurodytų maisto grupių.

„Lietuviai dažnai prisiriša prie vieno produkto, pavyzdžiui, ir pietums, ir vakarienei kasdien ruošia mėsą arba turi pasirinkę tris daržoves, o į kitas parduotuvių lentynose net nežiūri. Tačiau dažniau kaitaliodami produktus, ne tik gausite daugiau organizmui reikalingų medžiagų, bet ir turėsite progą sutaupyti: štai pupelės juk gerokai pigesnės už mėsą, tad galbūt kartą per savaitę verta pietus ruošti iš jų“, – sako dietologė.

Tuo metu „Camelios“ vaistininkė Virgilija Bečelytė primena, kad mitybos įvairovė svarbi ir norint išvengti didesnių išlaidų sveikatai. „Štai pavasarį itin daug žmonių skuba į vaistines dėl nusilpusio imuniteto. Viena iš priežasčių – nevisavertė mityba. Kai su maistu negaunama pakankamai organizmui reikalingų medžiagų ir vitaminų, imuninė sistema susilpnėja, lengviau pasiduoda įvairioms infekcijoms“, – sako V. Bečelytė.

Kaip išsirinkti?

Dar viena dažnai daroma klaida – nemokėjimas įvertinti tikrosios maisto kokybės. Štai „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, net 95 % lietuvių, rinkdamiesi maisto produktus, pirmiausia atsižvelgia į jų kainą. Tačiau mažų kainų sąmoningai ieškoma tik tam tikrų produktų lentynose, o kiti, galbūt naudingesni produktai pamirštami. Pavyzdžiui, daržovės pigesnės už dešreles, tačiau būtent dešrelės laikomos pigiu maistu, kurį renkasi bandantieji sutaupyti.

Dėl skubaus gyvenimo tempo, taip pat itin populiarūs jau apdoroti produktai, pavyzdžiui, konservai ar pusfabrikačiai. Tačiau švieži, neapdoroti produktai ne tik turi daugiau maistinių medžiagų, bet ir yra pigesni.

Štai paprasčiausios avižinės kruopos gerokai pigesnės už greitai paruošiamos avižinės košės mišinį. Tačiau jose kur kas daugiau maistinių medžiagų nei pastarojoje. Daug maistinių skaidulų turintys lęšiai, avinžirniai ar pupelės taip pat kainuos žymiai pigiau, jei juos pirksite ne konservuotus, o džiovintus ir prieš gaminimą išvirsite. O štai rinkdamiesi mėsą, gerokai sutaupysite, jei ją pirksite neišdorotą, pavyzdžiui, įsigysite visą vištą, o ne tik jos krūtinėlę.

vlmedicina.lt