Ar hospitalistų teikiama pagalba ekonomiška?

Naujausiame “Annals of Internal Medicine” numeryje skelbiamas F.Kuo ir J. Goodwin  straipnis “Ar hospitalistų teikiama pagalba yra ekonomiška?”.  Autoriai pateikia retrospektyvinio stebėjimo duomenis JAV ligoninėse. Stebėjimo laikotarpis 2001 – 2006 metai. Tyrinėtojai išanalizavo 58 tūkst. hospitalizavimo atvejų duomenis.

Pigiau, kai gydo šeimos gydytojai

Autoriai lygino hospitalistų ir šeimos gydytojų teikiamų paslaugų ligoninėje finansines sąnaudas bei gulėjimo ligoninėje trukmę. Statistinė analizė parodė, kad ligoninėje pacientus prižiūrint hospitalistui, gulėjimo ligoninėje trukmė sutrumpėdavo vidutiniškai 0,64 dienos nei juos prižiūrint šeimos gydytojui. Vieno paciento gydymo išlaidos, gydant hospitalistui - 282 JAV doleriais  mažesnės nei gydant šeimos gydytojui.

Tačiau palyginus 30 dienų po išrašymo rodiklius, paaiškėjo, kad hospitalistų gydomus pacientus tekdavo daug dažniau hospitalizuoti pakartotinai, jie  daug dažniau po išrašymo lankėsi priėmimo skyriuje. Į apskaičiavimus įtraukus ir 30 dienų po išrašymo išlaidas, paaiškėjo, kad pacientų, kurie buvo gydomi hospitalistų, išlaidos net 332 JAV doleriais viršijo tų, kurie buvo gydomi šeimos gydytojų.

Hospitalisto sąvoka pirmą kartą aprašyta 1996 metais. Skirtingai nuo kitų specialybių pavadinimų, kurios apibūdina gydomą organą (kardiologija, nefrologija) arba amžių (pediatrija, gerontologija), hospitalistas yra gydytojas, kuris gydo pacientą ligoninėje. 2006 metais JAV hospitalistai Mecicare sveikatos apsaugos sistemos ligoninėse gydė 36 proc. pacientų.

Amerika – ne pavyzdys?

„Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantė šeimos gydytoja Rita Seniūnaitė prisipažino nedrįstanti komentuoti amerikiečių atlikto tyrimo rezultatų, bet atkreipė dėmesį, kad šios šalies medicina – nebūtinai pavyzdys mūsiškei: „Man neužtenka informacijos kompetentingiems komentarams. Be to, reikėtų pasitikrinti, kiek tokie tyrimai yra kompetentingi, juk JAV sveikatos apsaugos sistema dabar susiduria su įvairiomis draudiminėmis spragomis“, - kalbėjo gydytoja.

R. Seniūnaitė įsitikinusi, kad ligoninėse šeimos gydytojams teikti paslaugas nedera – tam ir yra šeimos gydytojai, kad pacientus prižiūrėtų iki hospitalizavimo. Pastaroji išeitis siūloma tik tuomet, jei nepakanka pacientą gydyti namuose. „O ligoninių išlaidos visuomet yra natūraliai didesnės, - aiškino medikė. - Apskritai mūsų visuomenė yra pripratusi: ligoninė, daktaras, specialistas“.

Gydytojos manymu, abejotinas ir ligoninių paslaugų kokybės rodiklis, naudotinas JAV – pakartotiną hospitalizavimą per 30 dienų po išrašymo: „Juk neretai pacientai patys ima ir nusprendžia, kad gydytojo nurodyti vaistai jam nebereikalingi. O metęs juos gerti ir sugrįžta į ligoninę arba net miršta. Apskritai manau, kad mums nereiktų lygiuotis į Amerikos mediciną, nes lietuviškoji yra gana aukšto lygio. O ir JAV brangiausius, geriausius vaistus išgali nusipirkti gal tik patys turtingiausi pacientai“.

Kokybės rodiklių sąrašą rengia

SAM asmens sveikatos departamento specialistų „Vakarų Lietuvos medicinai“ parengti atsakymai atskleidė, jog JAV taikomas ligoninių teikiamų paslaugų rodiklis Lietuvoje dar neegzistuoja, bet nustatyti rodiklius rengiamasi. Kol kas minimalūs asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimai yra nustatyti bei patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-338 ir numato, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas nustato organizacinius ir klinikinius kokybės rodiklius pagal įstaigos prioritetus sveikatos priežiūros paslaugų procesui ir/ar rezultatams vertinti, užtikrina sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodiklių stebėseną ir kt.

SAM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Giedrės Maksimaitytės teigimu, ministerija yra įsipareigojusi ir iki 2012 m. pabaigos numato parengti Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kiekybinių ir kokybinių vertinimo rodiklių (ir jų apskaičiavimo) sąrašą, privalomą visoms stacionarines paslaugas teikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. „Darbo grupė, vykdanti šią užduotį, numato svarstyti klausimą dėl pakartotinių hospitalizacijų rodiklio ir kitų pasaulinėje praktikoje naudojamų rodiklių panaudojimo, vertinant Lietuvos stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų veiklą“, - sakė G. Maksimaitytė.

Portalui pasidomėjus, kodėl mūsų šalies ligoninėse nedirba šeimos gydytojai, ministerijos atstovė priminė, jog Lietuvoje yra trys sveikatos priežiūros paslaugų lygiai:  pirminis, antrinis ir tretinis.  „Galiojantys teisės aktai šeimos gydytojui suteikia teisę dirbti pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose poliklinikose, pirminės sveikatos priežiūros centruose, ambulatorijose, šeimos gydytojo kabinetuose ir ligoninių  priėmimo skyriuose bei palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse. Šeimos gydytojas rūpinasi ne tik savo pacientų gydymu, bet ir jų sveikatos išsaugojimu bei gerinimu, ligų profilaktika, stebi lėtinių ligų eigą, moko asmenį ją kontroliuoti, pasiekti kuo geresnės gyvenimo kokybės, esant reikalui nukreipia reikalingo gydytojo specialisto konsultacijai“, - pasakojo G. Maksimaitytė.

Vis dėlto, pabrėžė pašnekovė, išsisėmus ambulatorinio gydymo galimybėms, asmuo hospitalizuojamas. „O stacionaruose gydomų pacientų būklė yra sudėtingesnė nei šeimos gydytojo kompetencijai priskirtos ligos ir būklės, apibrėžtos šeimos gydytojo medicinos norma“, - paaiškino ministerijos atstovė.

vlmedicina.lt

Šaltinis

 KuoY-F and Goodwin JS. Association of hospitalist care with medical utilization after discharge: Evidence of cost shift from a cohort study. Ann Intern Med 2011 Aug 2; 155:152.