Daug žmonių vartoja preparatus su gliukozaminu norėdami išvengti sąnarių skausmo, bet ar jų viltys pagrįstos? Šį klausimą kelia bbc.com.
Visi lentynose išrikiuoti maisto papildai žada pagerinti vienos ar kitos organizmo sistemos būklę, o turbūt vieni populiariausių – turintieji padėti sąnariams – dažniausiai gaminami su gliukozaminu.
2014 metais pasaulyje nupirkta daugiau nei 29tūkst. tonų tokių preparatų – gana įspūdinga žinant, kad jų nauda, nors ir po daugelio klinikinių tyrimų, vis dar išlieka diskutuotina. Taigi kodėl žmonės tuo tiki?
Gliukozaminas – natūrali, žmogaus kūnui svarbi medžiaga: jos randama kremzlėse, raiščiuose ir sausgyslėse, kurių pažeidimas sukelia ir girgždančio sąnario skausmus. Atrodytų logiška, kad gaudami daugiau šios statybinės medžiagos, turėtume panaikinti atsiradusius minėtų struktūrų sutrikimus. Kadangi gliukozaminas randamas gyvūnų (krabų, omarų, krevečių) išoriniuose skeletuose, industrija turi neblėstantį jo šaltinį. Be to, egzistuoja alternatyvos ir vegetarams – gliukozaminas gali būti išgaunamas iš grybų ir grūdų.
Tačiau kai kalba pasisuka apie įrodymus, kaip reklamuojamos iš krevečių pagamintos tabletės iš tiesų padeda mūsų sąnariams, reikalas tampa keblus. Paprastai pagrindinė problema yra ta, kad vis dar trūksta vieno ar kito maisto papildo efektyvumą patvirtinančių didelių, nepriklausomų studijų, tačiau ne šiuo atveju.
Komerciniai tyrimai, paremti pasaulio rinkos gigantų, yra gerai žinoma sveikatos sistemos bėda – jau seniai pastebėta, kad tokios studijos „įrodo“ geresnius rezultatus nei gaunamus nepriklausomų tyrimų metu. Tačiau buvo daug ir sąžiningai vykdytų studijų, kuriose įvairių gliukozamino formų efektyvumas lygintas su viskuo, kas galėtų būti alternatyva jam: nuskausminamaisiais, pratimais, kitais vaistais ir placebu. Ir vos tik viena studija patvirtina, kad gliukozaminas galėtų turėti teigiamą poveikį, tuoj pasirodo kita, bylojanti priešingai. Kas keletą metų vykdomos visų tyrimų apžvalgos, tačiau jų išvados vis svyruoja tarp „nedidelių gliukozamino pranašumų“ ir „jokių pranašumų“ lyginant su placebu.
Placebas – bet kokia gydymui naudojama medžiaga, kuri iš tiesų yra neaktyvi ir neturi gydomųjų savybių. Tiriant naujai sukurtų vaistų efektyvumą vienai žmonių grupei skiriami tikri medikamentai, o kitai – placebas, t.y. identiškos formos, skonio ir spalvos, tačiau neturintys jokio poveikio organizmui „vaistai“. Tiriamasis vaistas laikomas veiksmingu, jei jis veikia geriau nei placebas. Pavyzdžiui, tiriant ciberžolės poveikį pasitelkiamos cukraus tabletės ir pastebima, kad pastarosios, lyginant su prieskoniu, jokio teigiamo efekto nesukelia. Tačiau gydant skausmą, placebo poveikis reikšmingesnis.
Lidso universiteto (The University of Leeds) mokslininkų tyrime dalyvavo 80 žmonių, besiskundžiančių kelio skausmais. Jų buvo paprašyta įvertinti jaučiamo skausmo lygį, tuomet 40 pacientų kasdien gaudavo „maisto papildo“, kitai pusei skirta kineziterapija. Po 2 mėnesių dalyviams teko dar kartą apibūdinti skausmą: pirmos grupės dalyviai pastebėjo, kad „maisto papildas“ reikšmingai sumažino skausmą 55 proc. dalyvių, vidutiniškai pagerėjimą jautė 30 proc. Verta paminėti, kad daugelis vartojusiųjų papildą džiaugėsi jo poveikiu – viena dalyvė teigė besijaučianti „lyg naujai gimusi“. Antroje grupėje (kurioje dalyviai kasdien mankštindavosi) 80 proc. pacientų taip pat teigė, kad skausmas sumažėjo. Taigi pratimai pasirodė efektyvesni nei maisto papildas, nors pastarasis taip pat reikšmingai sumažino skausmą. Ir kas gi buvo ta stebuklinga tabletė? Kaip galima atspėti – placebas, kuris labai gerai malšina sąnarių skausmus. Taigi gliukozamino efektyvumas nedaug tesiskiria nuo placebo: jeigu jums skauda sąnarius, besigydydami jūs galėtumėte sutaupyti – yra 55 proc. tikimybė, kad paprasčiausia gliukozės tabletė privers jus pasijusti geriau. O pratimų nauda nesuabejota nė viename tyrime. Be to, jie taip pat nieko nekainuoja.
Anot mokslininkų, labai dažnai sąnarių skausmas kyla dėl aplinkinių struktūrų pažeidimo, kartais sunku pakilti nuo kėdės dėl raumenų nusilpimo. Tokiu atveju mankšta tikrai pagelbėtų ir nereiktų naikinti vėžiagyvių, kad būtų pagaminta dar viena tabletė.